Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1861&FId=3711&back=home

PAVADINIMAS: [Angelas žemėje]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį sirgo laiminga moteriškė. Siuntė Dievas aniuolą, kad eitų pas ją jos dūšią atimtų. Atėjo aniuolas – žiūri, kad dvynučiai gimę. Pasigailėjo aniuolas, sako: „Kaip aš jai dūšią atimsiu, kas tuos vaikučius augys?“
Atėjo aniuolas atgalios pas Dievą. Klausia Dievas:
– O ką, ar atnešei jos dūšią?
Sako aniuolas:
– Pasigailėjau, kad nebus kam tų jos vaikelių auginti, neėmiau jos dūšios.
Sako Dievas:
– Eik ant marių, ant salos rasi akmenį – pažiūrėk, kas tam akmenij yra.
Nuėjo aniuolas ant marių, atdarė akmenį – rado krutant kirmėlaitę. Pažiūrėjęs tą akmenį vėl suvožė. Sugrįžo atgal. Klausia Dievas:
– O ką tu ten matei?
Sako:
– Radau akmenyje gyvą kirmėlaitę.
– A, matei! O kas tą kirmėlaitę užlaiko? Tai teip ir tie vaikučiai būt gyvi buvę. O už tai, ką tu nepaklausei, eik dabar ant žemės tris metus mėtavotis.
Nuėjo aniuolas ant žemės, pristojo pas kunigą per tarną.
Jiedu sykį išvažiavo. Važiuoja pro bažnyčią. Bažnyčioj kunigas mišias laiko, pasilenkęs mušasi į krūtinę, o tas jo tarnas užsisuko į kitą pusę nuo tos bažnyčios. Važiuoja toliau. Važiuoja pro karčemą – tas aniuolas nusiėmė kepurę. Toliaus sutiko bobą – jis, pažiūrėjęs į ją, apsiverkė. Toliaus patiko einant tokį vaikiną, nešantės ant peties dvejis čebatus – džiaugiasi su tais čebatais, o tas aniuolas baigiasi juokais!..
Ale parvažiavo namon – sako tas kunigas:
– Tu būtum gers tarnas, ale tu man važiuojant gėdą darai. Pro bažnyčią važiuojant, kur reikėjo pasiklonioti, tai tu visai galvą užkreipei, o pro karčemą – tai kepurę nusiimi. Patikus bobą, verki, o pro tą jaunikaitį važiuojant – juokiesi, lyg koks jis tau pažįstamas.
Sako jam tas aniuolas:
– Pro tą bažnyčią kaip važiavom, ten perkrikštas kunigas mišias laikė ir badė ostiją, o iš ostijos kraują lašino, tai aš negalėjau nė į tą pusę žiūrėt. O toj karčemoj labai gražiai svietelis žaidė, tai ten verta buvo kepurę nusiimt. O toj moteriškė – tai ta pati, už katrą aš pakūtavoju, o jau į grieką papuolus, tai aš turėjau apsiverkti. O tas vaikins, kur nešėsi čebatus, – jis džiaugėsi su tais čebatais, o nežino, kad jau jis jų nenešios, jau jis mirs, o jis yra laimingas, tai man už tai buvo džiaugsmas, aš turėjau juoktis...
Ir jau jam pasibaigė tie trys metai. Nuėjo į bažnyčią – per mišias tik spindulys pasirodė, ir jis prapuolė.

(G. Lizdienė. Ožk.)

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 54-56, Nr. 36
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal