Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1864&FId=3713&back=home

PAVADINIMAS: [Puodžiaus šokis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Parėjo kareivis, tarnavęs kelis metus, namon – jau namie nerado tėvo nė motinos: jau išmirę. Nėr kas jam daryti, sako: „Eisiu į svietą ant kelionės“. O jis tur pinigų tik tris dvylekius. Eina eina, rado pakelėje sėdint senuką poteriaujant. Mislija sau: „Reik duot šitam senukui dvylekį“. Išsiėmęs padavė vieną. Tas senis dar poteriauja – šis sako: „Dar jam reik duot ir kitą“, – davė jam ir antrą dvylekį. Žiūri, kad jau jam tik vienas liko. „Reik jam atiduot ir paskutinį“, – atdavė jam paskutinį dvylekį. O tas senuks klausia pas jį:
– Rasi tu ko nori, kad turėtum?
Sako tas kareivis:
– Aš nieko nenoriu, kaip tik kad aš turėčiau tokį pypkutį, kad be tabako vis degtų, ir kad aš turėčiau tokią muškietą, kuri be balso šautų, ir kad aš turėčiau tokią dūdą, kad, man žaidžiant, turėtų visi priverstinai šokti.
Tas senuks sako:
– Kad tu teip nori, tai tu gausi. Nueik į girią ant to kalnelio, po eglės šaknimi pakrapštyk, tai tu ten viską rasi.
Nuėjo į tą girią, po tąj egle pakrapštė – tuojaus rado pypkutį. Užrūkė – dega gerai. Pakrapštė toliaus – rado muškietą. Žiūri – sėdi šarka ant šakos. Jis tik kyšt tą muškietą prie tos šarkos – toj šarka nupuolė žemyn. Na, jau jam smagu! Toliaus pakrapštė – rado dūdą. O tenai netoli ganė kerdžius galvijus. Jis kaip tik užžaidė ant tos dūdelės – tas kerdžius, pametęs pietus valgyt, – šokt, gyvuliai – šokt!
Dabar jau jis viską tur – eina toliaus. Beeidamas pamatė puodžių su puodais atvažiuojant. Žiūri – dideliam arškėčių krūme tupi labai graži paukštė. Jis tą muškietą kyšt pamieravo į tą paukštę – toj paukštė jau negyva ir liko arškėtyne. Patikęs tą puodžių, sako:
– Puodžiuli, ana tam krūme kokia graži paukštė!
Puodžius pamatęs – tuojaus prie tos paukštės. Kaip tik puodžius įsilipo į arškėtyną, tas kareivis ėmė žaist, kaip ėmė žaist – tas puodžius šoka įsirietęs tam arškėčių krūme. Visas susibadė, susidraskė. Tas jo arklys su vežimėliu šoka, puodus sudaužė... Jau jis pasiliovė žaidęs. Tas puodžius išlindo iš arškėtyno visas kruvinas, žiūri – puodai sudaužyti. Sako:
– Aš tau nedovanosiu, aš tave apskųsiu į sūdą...
Tas eina sau, o puodžius velkasi paskui. Apskundė į sūdą. Atėjo ant provos – sūdija kareivį už tai ant trijų metų sėdėt.
– Ale, – sako kareivis, – kad jau mane ir teip aštriai sūdijot, tai nors daleiskit man dar sykį pažaisti.
Jam daleido. O tas puodžius sako:
– Jeigu jam daleidžiate dar žaisti, riškit mane prie stulpo.
Sūdas nesuprato, ką puodžius šneka, o puodžius vėl:
– Jeigu daleidžiat jam žaisti, riškit mane prie stulpo!
Nes jau puodžius žinojo, kad jam reiks vėl nežmoniškai trepsėt! Inkasė stulpą, pririšo puodžių. Jis kaip tik pradėjo žaisti, tuo sūdžia už launinko – šokt, kits launinkas – su kitu šokt! Kiek žmonių buvo sūde – visi šoka, o jis vis žaidžia! Jau šoka visi liežiuvius iškišę, o tas puodžius šokt pririštas negalėdams, tai jis galva – į stulpą! Tas kareivis tol žaidė, pakol puodžiaus galva nekrutėjo. Dovanojo tas sūdas kareiviui sėdėjimą, tada jis paliovė žaidęs. O kada jau paliovė – atrišo tą puodžių nuo stulpo, parpuolė ant žemės negyvas. Tol davė galva į stulpą, pakol užsimušė. O tas kareivis nuėjo savo keliu pypkutį užsirūkęs, žaisdamas ir šaudydams.

(K. Bepirštis iš Ožkabalių.)

PATEIKĖJAS: Kazimieras Bepirštis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 58-60, Nr. 38
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal