ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1916&FId=3781&back=home

PAVADINIMAS: Padavimas [Šepeta]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Padavimas apie Šepetoje nuskendusią bažnyčią. Rankraštinė versija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Seniau, kur dabar Šepeta, tai ten buvo kalnas toks, dabar ten bala. Bet kad ir bala, vis tiek nuo tolo kai žiūri, vis tiek kalniukas ta bala Šepeta. O seniau ten buvo, sako, sausa ir stovėjo tenai bažnyčia. Na, ir paskiau tą bažnyčią kažkoks ponas prakeikė. Ko jam tenai nebepatiko bažnyčia ta, ar ten kunigas nusidėjo? Ir pasakė tas ponas, kad ta bažnyčia kiaurai prasmegtų. Na ir pradėjo darytis bala toj vietoj, minkštyn, minkštyn ta žemė, tokia liūnynė pasidarė, ir ta bažnyčia skendo skendo ir nuskendo.
Na, ir paskiau pasakė, kas tai pasakė (nebežinau, kaip pasakyt), kad ta bažnyčia Velykų rytą išsikeldavo jinai viršun, ir jeigu paspėsi įlėkt ton bažnyčion ir su varpeliu paskambint, tai ta bažnyčia daugiau nebenuskęs, o jeigu nepaskambins, tai ji pabūva kiek išsikėlus ir vėl nuskęsta.
Na, tai atsirado vienas toksai žmogus, kad jis jau laukė, kada ta bažnyčia išsikels. Ir laukė laukė, ir užmigo, ir nepamatė, kada bažnyčia išsikėlė. Taip ir atliko nepaskambinta, ir vėl nuskendo.

PATEIKĖJAS: Ona Slavinskienė Užrašymo metu pateikėjai buvo 73 m.

FIKSUOTOJAS: J. Žebrytė

FIKSAVIMO METAI: 1974

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kupiškis, m., , Kupiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kupiškis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 131, Nr. 290

©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Skelbiama iš leidinio „Žemės atmintis“, 1999 m.

Spausdinti

Atgal