Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2010&FId=3908&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip velnias tarnavo žmogui]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas pavargėlis žmogelis. Jis nieko neturėjęs – sunkūs buvę metai. Tiktai, susigramdęs kokių miltų, pasikepęs bandutę duonos. Ale kur buvęs nebuvęs atbėgo velniukas ir pavogė tą duonos bandutę. Suėdė, o parbėgęs namon užbezdėjo – net visoje pekloje duona pasmirdo. Užvuodęs klausia Lucipierius:
– Ogi kur gavai duonos?
– Pasivogiau, – atsakė velniūkštis, – nuo pavargėlio žmogaus.
Tas sakąs:
– Eik tu jam dabar tris metus tarnauti!
Velniukas atbėga pas žmogų siūlintis už berną. Žmogus sakąs:
– Ką aš veiksiu su bernu, kad aš patsai neturiu ką valgyt... Pasikepiau bandutę duonos, padėjau ant tvoros ataušyt – ir pavogė prisitaikęs koks nelabasis.
Velnias sakąs:
– Tik priimk – bus gerai. Eisiva į dvarą kulti.
Ant rytojaus nuėję į dvarą kulti. Pasidaręs tas velnias tokį spragilą: vieną sparą pasiėmęs kultuvei, o antrą – buožei prisirišęs. Ir liepęs tam žmogui lipt ant šalinės pėdus mesti, o jis pats vienas kulsiąs. O su ponu susiderėję iškulti pilną šalinę, o užmokesnio tiek, kiek panešti galėsią. Ponas mąstąs: „Kiek jie čion paneš – kartį, du...“ Tas žmogus užlipęs ant šalinės mesti, o velnias kaip pradės kulti – net kluonas braška! Žmogus ką tik spėja pėdus numesti! Viena diena visą šalinę iškūlę. Ant rytojaus liepęs ponas atnešti arpas grūdams arpuoti. O tas velnias sakąs:
– Nereik arpų, aš išarpuosiu ir be arpų!
Pamaišęs su nagais, pūsterėjęs – ir javai išvalyti! O tam seniui žmogus liepęs dūlyti namon ir, dvikartes, palas nuo kaimynų surinkus, siūti iš jų vieną didelį žaką. Surinko, susiuvo ir atvežė žaką. Tas velnias supylė visus javus, užsidėjo ant peties ir eina per kiemą. Pagailo ponui javų. Paleido jis piktą bulių, kad sudraskytų. Tas velnias tik capt bulių už vuodegos pagriebęs, vikst ant kito peties užsimetė ir eina sau.
– Tai dabar turėsiva duonos, mėsos ir čebatų! – sakąs jis žmogui.
Parėjo jiedu namon, pasikepė duonos, išsivirė mėsos, bevalgydami linksminasi.
Pavasarij išeina art. Tai kurį metą lytinga vasara, tai jie sėdavę ant kalnų, o katrą metą giedra, tai jie vis į klonius sėdavę.
Vienąsyk ardamas pamatė sėdint žmogų ant akmens, o po tuom akmeniu buvęs skarbas pakastas. Atėjęs pas žmogų, velnias sakąs:
– Čion skarbas pakastas, o tu neimi!
Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon. Jau dabar jie turį duonos, mėsos ir pinigų. Kaip pralobusį žmogų jau jį dar žmonės ir į kūmus prašo. Važiuoja žmogus į krikštynas – vežasi drauge ir velnią. Ale šis nevažiuosiąs ir nevažiuosiąs! Ant galų galo susėdę abudu į ratus ir važiuoją keliu. Tik vienoj vietoj nuklimpo ratas į duobę – arkliai neveža. Velnias, iššokęs iš vežimo, ratą pakėlė, įkišo savo ranką ir ištraukė skrynią su pinigais, įsidėjo į vežimą ir parsivežė namon. Nevažiavo nė į krikštynas.
Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką. Ant galo – nulipino didelę molinę bonią ir išmokino žmogų puode arielką varyt. Neregėto gėralo žmogus prisisiurbęs ir paiką galvą gavęs pradėjęs keikti. Velnias nors su tuom jo keiksmu pasidžiaugęs ir išdūlino...

(Ožk.)

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 81-83, Nr. 17
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal