ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2026&FId=3925&back=home

PAVADINIMAS: [Kodėl žmogus nežino savo mirities valandos]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Senovės gadynėje visi žmonės žinojo dieną ir valandą savo mirimo, bet daugel kartų toji žinia išėjo žmogui ant blogo. Vieną kartą tūlas žmogus užsimanė tverti tvorą iš smilgų. Jam bedirbant, ateina tokis senis.
– Ką tu čia, vaikeli, darai?
– Ugi tveriu tvorą iš smilgų, nės jau rytoj numirsiu, tai mano amžiui užteks.
Senis nuvėjo savo keliu. Ūkinykas sulaukė antros dienos. Prisiartino mirimo valanda – ir anas žmogus kaip nemiršta, taip nemiršta! Paskui da jis gyveno daugel metų. Ir nuo to laiko žmonės nustojo žinoję savo myrį. Tas senis buvo Dievas.

PATEIKĖJAS: Karolius Kazakevičius

FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bevardiškiai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bevardiškių k., Daukšių prp., Kalvarijos aps., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 25, Nr. 5
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal