ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2047&FId=3948&back=home
PAVADINIMAS: [Sumanus velnias]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas neturtingas ūkininkas. Jau jis teip nusigyveno, kad jau neturėjo nė ką pavalgyt. Ale dar ta jo pati turėjo biskutį miltų pakepė bandutę duonos. Tas ūkininkas įsidėjo į krepšiuką tą duoną, pasikinkęs kumelpalaikes, nuvažiavo į girią parsivežt kuro. Pasidėjo girioj tą duoną su krepšiuku. Pakol jis ten prisidėjo malkų, atėjo velnias ir pavogė nuo jo tą duoną. Ateina žmogus jau duonos nėr. Verkia žmogelis neėdęs. Parvažiavo namon, pasakė namie, kad duoną pavogė, pradėjo pati ir vaikai verkt.
Ale parėjo tas velnias į peklą pas Lucipierių sako į tą velnią Lucipierius:
Ką tu padarei?! Kam tu tam žmogui tiek ašarų padarei, o tos ašaros jų mane baisiai degina, aš negaliu dalaikyt ant šito lenciūgo. Turi eit pas tą žmogų tris metus jam attarnauti.
Nuėjo tas velnias, pasivertęs į žmogų, pas tą ūkininką, sako:
Ar negaučiau čion pas tave per berną?
Sako žmogus:
Ką aš veiksiu su bernu, kad aš pats neturiu ką valgyt. Dar turėjau bandutę duonos ir tą pačią pavogė kasžin kas.
Tas jau velnias sako:
Kad dirbsim, duos Dievas ir duonos. Eisiva, sako, kūlikaut į dvarą.
Pasiliko per berną. Nuėjo į dvarą, susiderėjo kūlikaut. O kaipo velniui viskas gerai sekasi, prisikūlė javų, kad turėjo duonos ir sėklos. Pavasarij užsisėjo lauką viskas gerai užaugo. Tolyn daugyn. Tas velnias padarė tą ūkininką turtingu.
Pasibaigė tie trys metai tas ūkininkas kalbina, kad liktų ant ketvirto meto. O tas velnias jau daugiau nelieka. Sako:
Užmokėk man algą už tris metus, o aš eisiu sau.
O ką tu nori algos?
Sako:
Duosi man tris kviečio grūdus.
Tas ūkininkas sako:
Ką tu veiksi su trimis kviečio grūdais? Gali ana imt ir kokį puskartį.
Man daugiaus nereik, duok man tik tris.
Davė jam, o jis tuos grūdus, susirišęs į skuduruką, eina tolyn. Užėjo pakeliui pas vieną ūkininką, apsinakvojo. Paklojo jam pas suolą, o jis tuos grūdus atrišęs pasidėjo ant suolo. Iš ryto pamigo. Paleido vištas gaidys užlėkė ant suolo ir prarijo jam tuos grūdus. Atsikėlė tas velnias sako tam ūkininkui:
Kas bus? Tavo gaidys sulesė mano trijų metų algą.
Na, tai ką dabar daryt?
O tas velnias:
Atiduok man tą gaidį.
Atidavė jam gaidį. Paėmęs tą gaidį, eina toliau. Užėjo pas kitą ūkininką, apsinakvojo. Paguldė jį į avininką, kaip kitąsyk senovėje žiemą avis stuboj laikydavo užtvėrę. Jis ten atsigulė, o tą gaidį pasitupdė ant to užtvaro. Ale naktij avinas ėmęs ir užmušė tą gaidį. Ant rytojaus sako velnias:
Na, dabar kas bus? Tavo avinas užmušė man gaidį, kurį aš buvau gavęs už tris metus tarnavimo mano.
Kas dabar bus?
Turi atiduot tą aviną.
Na, tas ūkininkas neturi ką veikti su velniu atidavė jam tą aviną. Pasiėmęs vedasi tą aviną. Vedasi pro dvarą. O tas dvarponis turėjo dukterį, ir apgarsinta buvo: jei kas tą paną prajuokys, tai tas bus žentas. Nieks negalėdavo velnias jau žinojo, kaip ją prajuokint. Teip jam dabar vedantės pro dvarą, paleido kerdžius galvijus girdyt, o bulius išdykęs eina tą aviną durt. Kaip tik dūrė ragais tam avinui į šikną, teip ir prilipo prie avino šiknos buliaus ragai eina paskui. Kerdžius su rimbu tam buliui tas rimbas prilipo prie buliaus, o kerdžius prie botago. Eina paskui velnią. Tas kerdžius nusitvėrė už tvoros ta tvora prilipo. Velka tas velnias visus pro tos panos langus. Toji pana pamačius sako į tėvą:
Žiūrėkit, kas čion dabar per stebuklai...
Ir ėmė juoktis. O tas velnias sako:
Aš kiek sykių čia buvau tave negalėjau prajuokint, dabar prasijuokei turi man tekti.
Ir teko tam velniui toji pana.
(Nuo L. Barono iš Bartninkų.)
PATEIKĖJAS: Liudvikas Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 96-98, Nr. 25
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal