Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2049&FId=3950&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienąsyk ant piliakalnio (Piliakalnių kaimo laukuose, Bartninkų valsč., Vilkav[iškio] pav., Suv[alkų] gub.) tūls bernas jaučius ganė. Vidurnaktij pasirodė jam graži mergelė ir tarė:
– Aikš su manim. Pabučiuosi dvyliką vyrų – ir mane išgelbėsi, būsi tu ir aš laimingu. Tik dabok, nepasibijok, nes šiaip nieko gero nepadarysi...
Atvedė ji tą berną in vidurį kalno. Žiūri jis ten – dvylika kamaraičių, gražiai aiškiai žiburys dega ir kiekvienoj sėdi po vieną baisiai apžėlusį žmogų. Bernas pradeda juos bučiuot, ale kuo tolyn, tuo tie žmonės baisesniais rodos! Atėjo dabar jis prie dvyliktojo, ale jo jis teip pasibaisėjo, kad, insakymą mergelės užmiršęs, jau nedrinso bučiuot ir bėgo laukan, o durys, jam iš vidaus išlipus, baisingai užsitrenkė, vos jo paties neužmušė. O tos durys, sako, buvę no pietų pusės an pat piliakalnio. Ir dabar, sako, gyvulius ganant naktimis ant to kalno, užmigusius naktigoninkus kasžin kas kelia ir liepia ait šalin ir čia negulėt.
Dar piliakalniškiams neišsidalinus, kaime gyvenant, vienas gaspadorius gana bagotas, vardu Vižainiškis, užsimanęs, sako, išart didelį plotą to kalno terp aukštojo piltinio ir žemojo. Tai tuojaus an rytojaus jaučiai, kuriais arė, puolę, ir no to laiko pradėjo to žmogaus turtas nyktie – jis visai nusigyveno ir gaspadorystos nustojo.

FIKSUOTOJAS: Juras Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Piliakalniai, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Piliakalnių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio pav., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 272, Nr. 31
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 177-178, Nr. 31

Spausdinti

Atgal