Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2070&FId=3975&back=home

PAVADINIMAS: [Bernas veda karalaitę]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo pas ūkininką vienas vaikinas. Buvo už piemenį, už pusbernį, už berną – labai daug metų, o algos neėmė nuo gaspadoriaus. Ale jis jau apsirokavo: per tiek metų buvo, o visi jo pinigai pas gaspadorių liko. Sako:
– Gana man jau bus tarnavus. Gaspador, atiduok mano užvargtus per tiek daug metų pinigus – aš jau galiu iš pinigų maitytis.
Tas gaspadorius sako:
– Palauk, aš atsinešiu savo raštus – ar tau kiek prigulės, ar ne.
Kaip pradėjo skaityt: „Tiek ir tiek tu pas mane klumpių nuplėšei, kiek drapanų nunešiojai, kiek tu žagrių, akėčių sudildei“, – po skaitliui jau jam suvisai mažai kas išpuola... Davė jam tiktai suplyšusią rudinaitę ir dar dvidešimt skatikų! Paėmęs į ranką tą dvidešimt skatikų, išėjo. Nuėjo į parugę – o tai buvo vasara, – atsigulė pievaitėj ir užmigo. Atbėga velniukas ir pavogė nuo jo tą pinigėlį. Parbėgęs į peklą, pasisakė Liucipieriui, kad jis pavogęs nuo to berno tą pinigėlį.
– Nešk, – sako jam Liucipierius, – atiduok tą pinigėlį ir dar už tai žiūrėk, kad tu jį padarytum karalium.
Neša tas velniuks tą pinigėlį. Nunešė, jam atidavė, o jį patį paėmęs nunešė į tokius tyrus, į tokias pūstynes ir pasodino.
– Dabar, – sako, – čion būk tu tris metus. Aš tau visko pristatysiu, ko tik tu norėsi valgyt ir gert. Ale per tuos tris metus tu nesiprausi, nagų nepjausi, plaukų nekirpsi, barzdos neskusi!..
– Na, gerai.
Būna jis ten, gauna valgyt ir gert, pildo, ką jam ans prisakė. Kada jau pasibaigė tie trys metai, nubėgęs velnias pas karalių sako:
– Laukite, bus šiądien pas tave ant pietų kunigaikštis Basokas.
Laukia tas karalius, laukia. O jis turėjo tris dukteris. Mergos prisirengė, teipogi laukia kunigaikščio atvažiuojant.
Tie velniukai tuojau padarė karietą ir veža kunigaikštį pas karalių. Atvažiavo pas karalių toks senas, visas purvinas, apžėlęs, apskretęs. Vyriausioji duktė sako:
– Kad man reiktų su tokiu ženytis, tai man velit peiliu į širdį.
Antroji pamačius sako:
– Kad man reiktų su tokiu ženytis, tai velit pult iš šito trečio aukšto ir užsimušt!..
Trečioji pamačius sako:
– Jei mano būtų, aš už jo tekėčiau.
Tas apsisukęs ir išvažiavo atgal į savo vietą, kur buvo. Parvažiavęs rado jau daug velniukų. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja, kiti jį prausia, kiti galvą šukuoja, kiti siuva drapanas, kiti siuva čebatus – kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo. Parūpino dailius žirgus, karietas kuonogražiausias, kad tokias joks karalius nevažinėjo. Atvažiavo vėl pas tą karalių. Kaip tik pamatė vyriausia duktė, kad toks gražus jaunikis, o jau jai netenka, iš piktumo sau peilį į širdį įdūrė. O antroji iš piktumo krito per langą ir užsimušė. O su tąj jauniausia kunigaikštis Basokas apsivedė ir buvo karalium po vuošvio galvos. O velniui dvi dūši teko, už ką jį karaliumi padarė.

(A. B. iš Ožkabalių.)

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 106-107, Nr. 30
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal