Knygadvario objektas "Pasaka AT 785 [Kaip Dievas žydui už duoną atsimokėjo]" >> "[Kaip Dievas žydui už duoną atsimokėjo]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2090&FId=3995&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip Dievas žydui už duoną atsimokėjo]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kada kitą sykį ponas Dievas vaikščiojo ant žemės ubagu, jis nuėjo pas žydo ir paprašė:
– Duok man, – sako, – duonos kąsnelį, tau Ponas Dievas užmokės dvigubai.
Tas žydas ir davė duonos kampelį tam ubagėliui. Tas ubagėlis pasakė žydui:
– Eikiva mudu abudu ubagaut.
Žydas pasirengė eiti. Nuėjo juodu į dvarą ir rado besergančią ponią. Tas ubagėlis pasakė ponui:
– Ką tu man duosi, aš tavo pačią išgydysiu?
Tas gi ponas klausia:
– O ko tu nori? Aš tau piningais užmokėsiu.
Ubagas sako:
– Duok tik man du sūriu.
Tad ubagas ėmė ponią sukapojo, įdėjo į katilą ir virina, putas gi deda į keturias krūviukes, paskui supūtė jas, ir tapo poni sveika. O tas žydas, žiūrėdamas iš šalies, sako sau: „Ir aš teip padarysiu“.
Ubagas nuėjo sau, o žydas – sau. Žydas eidamas rado viename dvare paną besergančią. Jis prašo pono:
– Kiek tu man duosi, aš tavo tą dukterį išgydysiu?
Ponas sako:
– Kiek norėtumei?
– Kiek bus verta, piningais užmokėsi, aš pamatysiu.
Žydas sukapojo paną, įdėjo į katilą, virina ir deda putas į keturias krūviukes. Pučia, pučia žydas – nėkas nesidaro, tik tyška į visas puses putos. Jam bepučiant ateina ubagas ir sako:
– Ką tu dirbi?
Žydas sako paną gydąs. Tad ubagas jam sako:
– Ne teip darai.
Sudėjo atgal į katilą putas, virino, virino, sugriebė ant galo putas, papūtė, ir tapo pana sveika. Ponas klausia:
– Ką nori?
– Sūrį, – sako ubagas.
– Tvu, – sako žydas, – ten už du sūriu išgydei ponią, o čia tik už vieną tokią gražią paną!..
– Eikiva mudu, – sako ubagas. – Gana, mums užmokėjo.
Ir išėjo. Priėjo juodu mares.
– Mesk, – sako ubagas, – sūrį.
Žydas metė vieną, kitą – ir parplaukė visi sūriai į kitą marės pusę. Ir dėdelis plaukia viršumi vandens. Sūriai parplaukė ir dėdelis. Tad dėdelis liepia žydui:
– Plauk ir tu!
Žydas nori plaukti, bet skęsta į mares. Ubagas sako:
– Plauk, nebijok!
O žydas rėkia:
– Skęstu, skęstu!
Ubagas sako:
– Iškelk rankas aukštyn – parplauksi!
Žydas iškėlė – ir parplaukė. Juodu parplaukusiu eina, eina ir randa akmenį smailą, didelį didelį. Tad ubagas sako žydui:
– Kišk pirštą – pakelsi akmenį ir rasi piningų tris krūvas.
Žydas kišo pirštą, bet nepakėlė. Tad ubagas pats pakėlė ir rado piningų tris krūvas. O žydas benešdamas buvo nukandęs vieną sūrį. Tad ubagas jam sako:
– Viena krūva tau, kita tau, o trečia tam, kas sūrį nukando.
Ir visos trys krūvos teko žydui. Dar ubagas jam pasakė:
– Kaip buvau ubagaudamas pas tavęs, davei man duonos kampelį, tad aš tau pasakiau, kad tau Ponas Dievas atiduos dvigubai – ir atidaviau dvigubai piningų.
Tą pasakęs, ubagas išnyko.

FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pernarava, sen., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Parnaravos apyl., Kauno pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 38, Nr. 28
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal