Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2091&FId=3996&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip ponas pas Dievą danguje svečiavosi]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad buvo vienas ponas, nei turtingas, nei biednas, tik jis ubagus labai mylėjo. Jisai vis ubagus pas save kvietė.
Vieną dieną neatėjo pas jo nei joks ubags. Siunčia jis lekajų, kad jis ubagą kokį rastų, radęs parvestų. Lekajus rado labai apdriskusį, bet ponui nėko nesakė ir nevedė. Ponas, iš kur dažinojęs, liepė parvest tą ubagą. Apvilko, nuprausė ir valgė sykį su juo. Kaip tas ubagas pavalgė pietus, pakvietė tą poną pas savęs ant pietų. Ponas sako:
– Nežinau kur.
Ubagas gi sako:
– Ateis šuniukas ir žirgas, tai ant to žirgo atsisėsk ir važiuok, kur jis veš.
Ponas jojo, jojo ir rado bobą vandenyje mieruojanti vandenį: vis iš vienos kvortos pila į kitą, ir teip be galo. Toliaus pajojęs, rado du žalčiu, juodu vienas kitam už galvos imas ir imas. Toliaus joja – rado lanką gražią, žolės daug, o avys ant jos visiškai kūdos. Pajojo toliaus ir rado gryną lanką kaip dirvą, o avys ant jos riebios šokinėja. Pajojo toliaus ir rado medį, tame medyje paukščiukų daug, visi gieda, vienas tik ant viršūnės toks nesmagus. Pajojo vėl ir rado medį, paukščių pritūpusį, visi nesmagūs, tik vienas ant viršūnės smagus gieda. Jojo toliaus ir rado obelę, toje obelėje vieni obuoliai sukritę ant žemės ir supuvę, kiti dideli, o kiti maži ant medžio. Ant galo tas ponas ir nujojo pas to ubagų į tokius kalnus, ir davė ans jam pietus. Po pietų klausia:
– Ką tu matei jodamas?
Ponas sako:
– Mačiau bobą vandenyje sėdint ir vandenį šinkuojant.
Diedelis atsakė:
– Bobos, kurios esti pas žydų ir arielką šinkuoja, tai jos mirusios par amžį sėdės vandenyje ir vandenį šinkuos. Ką daugiaus matei?
– Du žalčiu besiskutant.
– Tai žmonės, kurie pakol gyvi nepasidalys žemę, tai paskui par amžį kabysis į kits kitą. Ką daugiaus matei?
– Gražią lanką ir avys kūdos.
– Tai žmonės turtingi, kurie ir kitiems neduoda, ir patys nevalgo. Ką daugiaus?
– Mačiau lanką gryną ir ant jos avys riebios.
– Tai žmonės biedni, kiek jie turi, tiek jiems ir gana. Ką daugiaus?
– Medį, pilną giedančių paukščių, o vienas ant viršūnės nuliūdęs.
– Tai žmonės, kurie bažnyčioje šneka, o kunigas nuliūdęs nutilo. Ką daugiaus?
– Medį, pritūpusį paukščių: visi tyli, tik vienas ant viršūnės gieda gražiai.
– Tai kunigas gražiai pamokslą sako, o visi nuliūdę klauso. Ką daugiaus matei?
– Medį, obuoliukų pilną: vieni supuvę ant žemės, kiti dideli, kiti maži.
Paskui klausia tas dėdelis:
– Ar tu čia būsi, ar grįši namon?
Ponas sako:
– Grįšiu.
Pabuvęs tik vieną ten dieną, pargrįžo ir nerado nei tų namų, nei tų žmonių, kuriuos paliko, – mat danguje diena kaip ant žemės amžius! Ponas nusigando ir numirė.

FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pernarava, sen., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pernaravos apyl., Kauno aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 40, Nr. 29
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal