Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2108&FId=4010&back=home

PAVADINIMAS: [Apie velnio ir kalvio sutartį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kalvis Petras, vedė jisai ir, dvidešimt metų išgyvenęs su pačia, visiškai nusigyveno, kad neturėjo nei ką valgyti. Nešė jis tad savo dūšią parduoti velniui. Susitikęs velnią, sako:
– Atimk mano dūšią!
Velnias tuojaus klausia:
– Ko už ją nori?
Petras atsako:
– Duonos netekau.
Tad velnias jam sako:
– Parėjęs rasi duoną, kur vis esti sudėta.
Ir rado jis. Sako tad pačiai:
– Atnešk duoną.
– Nėra, – atsakė susirūpinusi žmonelė.
– Rasi ten, kur vis esti sudėta, – tarė jai tad Petras. Paieškojo jinai, rado ir atnešė. Valgė juodu ir dar dvyliką metų ta duona išgyveno.
Vieną kartą atvažiavo prie jų šventas Petras su ponu Dievu, ir sako jam Dievas:
– Pakaustyk mūsų kumeliukę kokiais nori gelažgaliais – kokius turi, tais ir kaustyk.
O šventas Petras sako:
– Pakaustyk man auksu ir sidabru.
Kalvis pakaustė kiekvienam pagal noro. Juodu ir išvažiavo. Tad atėjo toks ponaitis* ir sako:
– Ar prašei kokios malonės nuo pono Dievo? Ko nori nuo Dievo, tai dabar prašyk – tai išprašysi.
Susiprato tad kalvis Petras ir prašė Dievo, idant jam duotų tokį krėslą, kad kas nors atsisėdęs negalėtų atsikelti, ir prašė nuo Dievo tokios obelės, kad skinąs nuo jos obelis nenuskintų, kad ranka prisviltų.
Atėjo tad vėl pas Petro tas ponaitis, o tasai sako:
– Eiva į sodą.
Juodu ir nuėjo į sodą paskinti obelių. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio. Atliko teip stovįs, kaip tik jis skynė. Petras, palikęs jį, nuėjo vėl į kalvę ir kala. Palaukus atėjo antras velnias, tas sako jam kalvis:
– Sėskis į tą krėslą.
Velnias atsisėdo, po valandai nori atsikelti – neatsikelia iš to krėslo. Ką jam daryti? Ėmė lėkti su tuom krėslu par langą – išmušė langą kalvio grinčiukės ir išlėkė su tuo krėslu.
Petras dar pagyvenęs paseno ir sako savo pačiai:
– Kaip aš mirsiu, sudėkite man viską į grabą: mano kūjus, reples.
Pati, jam mirus, viską sudėjo. Jis gi nuėjęs į dangų prašės, prašės, kad jį įleistų – pakol neįleido.

FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pernarava, sen., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pernaravos apyl.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 53, Nr. 34
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal