Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2109&FId=4011&back=home

PAVADINIMAS: [Apie senelį, broliams ugnies paskolinusį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyveno du broliu ūkininku: vienas buvo turtingas, o antras pavargęs. Turtingasis nieko nedirbo ir buvo viso pilnas, pavargėlis, nors dirbo nuo tamsos iki tamsai, bet jo vargai niekad nepasibaigė.
Vieną dieną pavargėlis dirbo per ištisą dieną, nusikamavęs sugrįžo vakare namon ir rado visą ugnį išgesusią, kad neturėjo su kuom išsivirti valgyt. Tada jis sumislijo eiti pas turtingąjį brolį pasiskolinti ugnies. Beeidamas išvydo tokį senį besėdintį, kuris kūrino ugnį ir su lopeta žarstė.
– Ar negalėtai, tėveli, paskolinti man ugnelės? – pratarė ūkininkas.
– Kodėl ne, vaikeli, laikykie savo skverną, – sakė tas senis.
– Tėveli, mano drabužiai užsidegs.
– Neužsidegs – tikt laikykie!
Tas ūkininkas palaikė skverną, senis pakabinęs su lopeta žarijų įpylė tris kartus. Ugi kada šits parsineša namon, žiūri, kad jis pilną skverną turi auksinių pinigų. Dabar jis sugrįžo pas savo brolį, pasiskolino puskartį ir parsinešęs pamieravo pinigus, o nešdamas puskartį atgal, ėmė ir užkišo vieną pinigą puskartyje už utaro. Turtingasis ūkininkas, žinodams, kad jo brolis nieko neturi, buvo žingeidus žinoti, ką šits galėjo mieruoti, ir, pamatęs įsiskverbusį pinigą už puskartės utaro, labai nusistebėjo.
– Kur tu, – sako, – broli, tiek galėjai gauti pinigų, kad tu pirmiau buvai biednas, kad neturėjai ką pavalgyti, o dabar puskarte pinigus mieruoji?
Šits ėmė ir papasakojo visą savo atsitikimą. Sako:
– Ugnis išgeso, tai ėjau pas tave pasiskolinti. Beeidamas radau tokį senį, tai paprašiau, jis man pripylė į skverną – parėjęs radau pilną skverną auksinių pinigų.
Turtingasis ūkininkas, išgirdęs brolio kalbą, kaip tikt sulaukė vakaro, tuojaus visą ugnį išgesino ir eina pas savo brolį pasiskolinti ugnies. Beeidamas ir jis pamatė tą senį bekūrinant ir su lopeta bežarstant.
– Ar tu ne galėtai, tėvel, paskolinti man ugnelės?
Atsigrįžęs sako senelis:
– Vaikeli, kad tavo pilni kampai ugnelės.
Ugi kad tas ūkininkas atsigrįžta, žiūri, kad jo visos trobos dega.
Tas senis buvo Dievas.

PATEIKĖJAS: Agnieška Vilkauskienė

FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kūlokai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kūlokų k., Kalvarijos aps., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 54, Nr. 35
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal