Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2185&FId=4095&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip velniai kenkdavo žmonėms, apie velnio ir merginos kūdikį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Senovės gadynėje velnių daugybė vaikščiojo ant žemės, pasivertę į paveikslus žmonių arba gyvulių. Velniai mėgdavo daryti žmonėms visokius šposus, ypatingai einantiems bei važiuojantiems į kelionę. Važiuojant žmogui keliu, velnias įsilipdavo į vežimą ir alsydavo važiuojančio arklius.
Velniai mėgdavo eiti į gužynes: nusileidus saulei, atjodavo gražūs ponaičiai ant širmų arklių ir šokdavo iki dvyliktai valandai. Ant rytojaus ūkinykai vietoje arklių atrasdavo stambus nuluptų liepukų, priraišiotų prie tvorų ir kuolų. Pribuvę velniai į gužynę šokdavo su merginom, girdydavo jas degtine ir alum, ir t. t.
Jeigu mergina velnią pamylėdavo, tai jos meilės vaisiai – kūdikiai buvo lankuoti: turėjo kaulus, suaugusius apė visą kūną, pradedant nuo strėnų, o baigiantis ant pilvo. Tokis lankuotas kūdikis užaugęs turėjo neapsakomą vieką, galėdavo pakelti didžiausią trobą arba išrauti storą medį iš šaknių.
Žmones, patyrę apė visokius velnių šposus, ėmė juos daboti. Velnią galima pažįti žmogaus pavidale: jis neturi nosyje šnirpšlių, ir antra – galima užtėmyti uodegą, kurios velnias negali išdildyti.
Velnią galima pagauti su kelniaraikšte arba su kokia šventenybe (škaplieriai, rožančius ir t. t.).

PATEIKĖJAS: Pranciška Kazakevičienė

FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bevardiškiai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bevardiškių k., Daukšių prp., Kalvarijos aps., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 110, Nr. 1
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal