Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=22&FId=115&back=home

PAVADINIMAS: 2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2000 m. archeologiniai tyrimai Punios piliakalnyje atlikti dėl V šlaito griūties, kurios metu atsidengė buvusių rūmų pamatai bei kultūrinis sluoksnis. R nuošliaužos krašte kyšojo apiręs maždaug 3 m pločio ir apie 1,5 m aukščio lauko riedulių ir plytų mūro fragmentas, apačioje, Nemuno pakrantėje, gulėjo nuvirtusio mūro rieduliai, likusioje nuošliaužos dalyje matėsi juosvos žemės sluoksnis, susimaišęs su plytgaliais. V nuošliaužos pusėje buvo matyti kieto plūkto molio fragmentai bei ryškiai išsiskyrė buvęs pirminis paviršius – tamsiai pilkas sluoksnis, po kuriuo fiksuotas šviesus geltonas smėlis. Bendras nuošliaužos perimetras – apie 12 m. Palei jos kraštą buvo ištirtas 40,75 kvad. m plotas. Archeologinių tyrimų metu buvo tvarkomas ir Š šlaitas. Jis buvo lėkštinamas, todėl dalis atkastų pamatų buvo nuardyta.
2000 m. ištirtas plotas buvo R. Volkaitės-Kulikauskienės jau tyrinėtoje aikštelės V dalyje. Tik nuėmus velėną visame plote atidengta vienalytė juosva kieta žemė su statybine ir buitine keramika. Buvusių rūmų pamatai tęsėsi išilgai viso tyrinėjimų ploto ir visiškai atsidengė tik 0,6–1 m gylyje. Ištirtame plote atidengtos 4 pamatų dalys, kurios priskiriamos dviejų laikotarpių pastatui. Seniausiam laikotarpiui – 15 a. antrajai pusei – 16 a. pradžiai priklauso pamatų kampas R dalyje ir pamatų fragmentas ploto V pakraštyje. Pamatai yra apie 1,9 m storio, apie 1–1,8 m aukščio, mūryti iš lauko riedulių ir plytų, kuriomis buvo užlyginamos akmenų eilės bei užpildomi tarpai tarp jų. Turbūt naudotas kalkių-molio skiedinys. Plytos – su išilginėmis braukomis, jų ilgis 25–27 cm, plotis – 12–13 cm, storis – 5–6 cm. Ardant pamatus aptikta viena plyta su išraižyta pentagrama.
Iš V pusės prie ankstyvesnių pamatų priglausta R–V krypties vėlyvesnė, apie 5,30 m ilgio ir apie 0,70 m storio, pamatų dalis, kuri prasideda 40 cm aukščiau ankstesnių pamatų apačios.
Apie 40 cm į Š nuo šios sienos aptikta apie 1,9x1,25 m dydžio plytgalių ir molio asla. Po ja buvo rasti dar du akmenų ploteliai. Dėl piliakalnio šlaito tvirtinimo darbų sluoksniai po plytų asla buvo ištirti.
Juosvos žemės sluoksnyje aptikta rusvos spalvos plytgalių, dažniausiai su 4 išilginėmis braukomis; daugiau negu 1000 puodų, lėkščių, dubenų, keptuvių, plokštinių koklių fragmentų, padengtų mėlynai balta glazūra, tarp kurių yra ir puoštų Gonsevskių herbu; keli puodyninių koklių fragmentai; kelios geležinės kaltinės vinys; šiek tiek patinuotų švieslaksčių šukių; neaiškios paskirties kaulinio dirbinio dalis; įtveriamasis lanko strėlės antgalis; trys monetos (dvi tarybinio laikotarpio, viena – 17 a. Rygos Kristinos šilingas). Visus šiuos radinius galima priskirti trims R. Volkaitės-Kulikauskienės išskirtiems laikotarpiams: 1) 13–14 a., 2) 14 a. pabaiga – 16 a. pradžia, 3) 16 a. pabaiga – 17 a.
Po perkastu sluoksniu ŠV dalyje, 1,3-1,4 m gylyje, buvo gelsvo, balsvo, pilkšvo permaišyto smėlio ir rusvo molio supiltinis sluoksnis, kurio storis siekė 1 m. Jame išsiskiria ir du ploni (3–5 cm) rudos kietos žemės sluoksniukai, kuriuos galima sieti su tuometiniu buvusiu trumpalaikiu žemės paviršiumi. Šio sluoksnio apačioje aptikta akmenų, dauguma jų apskaldyti. Akmenys nesudaro grindinio ar kitos vieningos konstrukcijos, tik aštuoni jų tarsi formuoja beveik statų kampą. Šiame sluoksnyje rasta keliasdešimt titnago dirbinių (?), smulkių žiestos keramikos fragmentų. Pagal buitinę keramiką sluoksnis datuojamas 12–14 a.
V dalyje supiltinį sluoksnį kerta neaiškios paskirties, netaisyklingos formos, apie 0,6 m pločio griovys, užpildytas žvyro ir smėlio mišiniu bei tamsiai rudu moliu, kuris vietomis sudarė iki 10 cm storio sluoksnį su degėsiais, plytgaliais ir apskaldytais akmenimis. Panašu, kad tai statybinių atliekų griovys.
Po supiltiniu sluoksniu palei perkasos V sieną aptiktas 1,1x0,65 m skersmens aslos (?) fragmentas: apskaldyti akmenys glaudžiai sudėti vienas prie kito. Dauguma jų plokščiomis pusėmis į viršų, užplūkti moliu.
Tamsiai pilkas apie 20 cm storio buvęs žemės paviršius aptiktas tyrinėto ploto V dalyje, po supiltiniu sluoksniu. Jis pažeistas kasant aukščiau minėtą statybinių atliekų griovį. Po šiuo sluoksniu ploto Š pakraštyje aptiktas apatinis kultūrinis sluoksnis, kurio storis 10–35 cm. Didžioji dalis titnago radinių, rastų geltoname smėlyje, yra iš vėlyvojo paleolito. Tarp jų yra būdingų šiam laikotarpiui skelčių nuo dvišalių skaldytinių. Paleolitui reikėtų skirti ir du galinius gremžtukus.
Geltoname smėlyje, 2,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus aptikti du apskriti besijungiantys židiniai, kurių viršutinė dalis šiek tiek pažeista kasant aukščiau minėtą griovį. Židiniai pjūvyje yra puslankio formos, juose – labai juodas degėsingas užpildas. Židinys 1 pilnas smulkių sudegusių akmenukų, kurių skersmuo 2–4 cm, kai kurių – iki 10 cm. Šio židinio užpildo viršutinėje dalyje aptikta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi, nežymiai profiliuotais kakleliais. Vieno puodo sienelė pragręžta. Židinyje rasta grubiai suskaldytų titnagų, kurie vargu ar gali priklausyti akmens amžiui. Greičiausiai ši keramika yra susijusi su židiniu ir datuojama 1 t-mečiu pr. Kr.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Punios piliakalnio (Alytaus r.) tyrinėjimai 2000 m. To paties straipsnio iliustracija.

FIKSUOTOJAS: Džiugas Brazaitis Vida Kliaugaitė Evaldas Vailionis

FIKSAVIMO METAI: 2001

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal