Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2230&FId=4141&back=home

PAVADINIMAS: [Žalčio žmona]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena ūkinykus, ir jis turėja vienų dukterį. Vienų dienų dukte nuėja unt ežerų maudytis – atėja toks jaunikaitis, jėme ir pajėme jos drabužis. Saka jai:
– Tekėsi už manį, tė atiduosi tava drabužis.
To merginu, negałėdamu ait namo be drabužių, prisižadėjo už ja tekėt. Vienų dienų atėja, ir tėvė, ir brolė turėja išlaist už nepažįstama. Tėvė paklause, koks yra ja vardus, – tas ponaitis saka:
– Žaltys.
Išvažiava iš kaima, pasikėla aukštyn unt padangį, łėke łėke, priłėke dvarų, nusilaide. Jai tį buva gerai: ir tarnų, ir tarnaičių turi, viska valgyt ir gert. Išbuva jo du metu – ji pasilga labė sava tėvų. Ji pradėja prašytis, kad laistų pavešėt pas tėvus. Dar jis jai padare auksa ratelį, sudabra krėslų ir šilka kodelį, saka:
– Kė tas ratelis sudils ir to kodelį kė suverpsi, tė tadu važiuosim.
O jis, tas jos vyrus, ir vėl išłėkdava, namie nebūdava.
Vienų sykį tarnaite jų paklause:
– Kodel, poni, esi teip nuliūdus?
Saka:
– Ko gi nebūsi nuliūdus, kad daug metų jo, kėp mačio motinų, labė išsiilgo sava tėviškės ir nori atlankyt, ali mana vyrus nelaidži mani. Šitė dave ratelį ir šilka kodelį, saka: „Kė šitus ratelis sudils ir to kodelį suverpsi, tė tadu važiuosim“.
Tarnaite saka:
– Tas tava vyrus yra velnis, ir šitus dvarus yr užkeiktus, ir tas ratelis niekadės nesudils. Tik jei teip darysi, kėp aš liepsi, tė par tris dienus jį sudilysi ir to kodelį suverpsi. Tadu, kė važiuosi pas tėvus, pasiimk visus sava vaikus draugi su sau, – o ji turėja du vaiku ir vienų mergaitį. – Jei nori, kad tas ratelis sudiltų, tė ryto, kė tava vyrus išłėks, tė tu prikūrink smagė pirtį ir to ratelį nunešk unt pirtį, uždėk unt krasnės, palaikyk, ir tadu sudils.
Tė teip ji ir padare, kėp tarnaite liepe. Unt trečio dienų jo ratelis sudila. Dabar saka:
– Jo važiuosim.
– Gerė.
Ir išvažiava. Važiava važiava, jo netoli namų, privažiava to ežerų. Dabar saka:
– Aš šiči lieku. Kė tu grįši, tė kė privažiuosi pri šita ežera, sustok ir manįs pašauk, sakyk: „Žalty Žalty, vyrė mana, jei tu gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus“, – tė jei aš būsi gyvus, išlaisi piena putus, jei ne – krauja putus.
Pasiverte unt žaltį ir įlinda unt to ežerų. Ji pervažiavo pas tėvus. Tėvė klausi:
– Kur vyrus, ka jis neatvažiava?
Saka:
– Palika namė, turi užsiėmimų, negalėja atvažiuot.
Vakari jos brolis joji arklių ganytų ir praša, kad laistų vienų vaikų su jom draugė. Saka:
– Gali.
Nujoja unt girio, susikūre ugnį. Dabar jis klausi:
– Kur yra tava tete?
Vaikas saka:
– Nežino.
Jis jėme to vaikų lupe, lupe, ali vis nesake ir nesake.
Rytų, kė parjoja namo, moči klausi, kas yra, kad ja teip akytės išverktas. Saka:
– Dūmė išėde, vejis nešioji pri ugnė.
Antrų vakarų joji ir vėl praša, kad laistų antrų vaikų. Saka:
– Gali.
Ir vėl jis sukūre ugnį ir klausi:
– Kur tava tėvus yra?
Nesaka. Jis ir to lupe, lupe, bet neišgava nieka.
Rytą vėl moči saka, kas yra, kad akytės ja išverktas. Saka:
– Mat pri ugnė vėjis dūmus nešioji, lendu unt akis, tė ir išėda.
Trečį vakarų praša, kad to mergaitį laistų su jo. Saka:
– Man ne teip ilgu bus par naktį.
Moči nenorėja laist, ali jis išpraše. Vėl sukūre ugnį, pasijėme rykštį, saka:
– Pasakyk, kur yra tava tėvus.
Ji saka:
– Tam ežeri palika. Kė mamu grįš atgal, tė pasakys privažiavus: „Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išliek piena putus, jei negyvus – krauja putus“.
Rytą parjojus moči saka:
– Jo tava, vaikeli, neišverktas akełės.
Tas jos brolis, pajemįs dalgį, toj nułėke pas to ežerų, saka:
– Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus.
Jėme ir išlaide piena putus ir lenda iš vandenia. Jis kėp tik kirta su dalgi – ir nukirta to žaltį.
O jo atėja laikus seserė namo grįžti. Dabar jis užsislėpįs lauki, ko seso darys, kė atvažiuos. Atvažiava, saka:
– Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus.
Jėme ir išlaide krauja putus! Dabar ji ir pradėja mušti to mergaitę, ir tiek bijo to mergaite – drebu visu. Bemušamu to mergaite pavirta drebuli (apuše), vėnas vaikus – ųžolu, o antrasis – uosi, ji pati įlindus į stabułį*.

FIKSUOTOJAS: Jonas P. Gaubas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vabalninkas, m., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vabalninkas, Panevėžio aps., Kauno gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 123, Nr. 26
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal