Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2243&FId=4154&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip tėvas atidavė savo sūnų pas velnią mokintis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas vargingas žmogus ir turėjo sūnų. Kada sūnui sukako septyni metai, tėvas, pakalbėjęs su savo pačia, nutarė leisti vaiką į mokslainę.
Vieną dieną vedėsi tėvas savo sūnų pas mokytoją. Ir, einant per tiltą, tėvas apmislijo visus savo vargus, o atsidusęs ištarė:
– Ak!
Su tuom žodžiu išėjo ponaitis iš po tilto ir užklausė:
– Kam tu, žmogau, mane šauki?
Mat jo vardas buvo Ak. Žmogus apsakė visą teisybę, kad jis savo sūnų veda pas mokintoją, ant ko ponaitis atsakė, kad žmogus savo sūnų leistų mokintis pas jį.
– Gerai, – tėvas sutiko, padarė tarybas ant trejų metų.
Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui. Kada sukako trys metai, tėvas nuvėjo savo sūnų atsiimti.
– Ar išmokinai vaiką? – klausė tėvas.
– Išmokinau, bet da ne ik valiai. Ateik da už trejų metų, – atsakė ponaitis.
Palaukęs tėvas vėl trejis metus nuvėjo antru kartu.
– Ar išmokinai vaiką?
– Išmokinau, bet dar negana. Aš noriu, kad tavo sūnus mokėtų tiek, kaip aš.
Kada tėvas grįžo namon, sūnus pasivijęs sako tėvui:
– Kaip ateisi trečiu kartu, tai mūsų mokytojas pavers mus visus mokytinius į karvelius ir lieps išsirinkti savo sūnų. Aš ištiesiu dešinį sparną, tai tu mane ant to pažįsi.
Sukakus vėl trejiems metams, tėvas nuvėjo pas minėtą ponaitį ir klausė:
– Ar išmokinai mano sūnų?
– Išmokinau, galėsi vestis.
Paleido pulką karvelių:
– Katras tavo sūnus?
– Šitai, ką ištiesė dešinį sparną.
– Gerai, pažinai, tai veskis.
Parsivedė tėvas sūnų namon. Dabar sūnus sako:
– Ateinančią nedėlią bus prekmetis. Aš pasiversiu į meitėlį, tu vesk mane parduoti, prašyk šimtą rublių. Mane parduok, bet neparduok virvės, kuria mane vesi!
Kaip tikt žmogus nusivedė meitėlį į galą miesto, tuojaus pirkliai apspito, paklausė, ką norįs už meitėlį. Tuojaus užmokėjo šimtą rublių – virvę žmogus išsiderėjo atgal sugrąžyti.
Parėjęs senis jau sūnų rado namie. Dabar tėvas džiaugėsi turįs sūnų ir pinigų.
Sulaukus kitos nedėlios, vėl sūnus sako:
– Aš pasiversiu į jautį – vesk mane parduoti. Prašyk tris šimtus rublių, bet jaučvedos neparduok – pasilik sau!
Sulaukus minėto prekmečio, senis nusivedė jautį į miestą. Kaip tikt spėjo sustoti ant rinkos, tuojaus pirkliai apipuolė, paklausė, ką norįs už jautį. Užmokėjo seniui tris šimtus rublių, o jis jautvedą išsiderėjo pasilikti sau. Sugrįžęs senis jau sūnų rado namieje. Sūnus vėl tėvui kalba:
– Ateinančioj nedėlioj bus prekmetis. Aš pasiversiu į drigantą, vesk tu mane parduoti. Prašyk šešių šimtų rublių, bet neparduok kamanų – išsiderėk jáis sau!
Sulaukus prekmečio, senis nusivedė drigantą į miestą. Tuojaus sutiko tokį poną, kuris ėmė drigantą deryti. Senis paprašė šešių šimtų rublių – ponas, nieko nelaukdamas, ir moka, bet kartu derasi ir kamanas imti.
– Kur aš, – sako, – nupirkęs arklį, aisiu da kitų kamanų ieškoti? Ar tu, seni, paikas!
Ėmė puryti ponas – ant galo išsiėmęs da dešimtį rublių metė seniui.
– Te, nusipirksi dvejas kamanas, – sušuko su piktumu.
Senis nusigando ir atidavė arklį ir su kamanomis. Dabar arklys nulenkė galvą žemyn, ausys aplepo. Jis mat pažino savo seną mokytoją.
Ponas, nusipirkęs arklį, tuojaus nusivedė į kalvę, norėdams pakaustyti, bet kalviui prisakė arklį pririšti, kad pirmutinėms kojomis žemės nesiektų. Kalvis taip padarė, kaip ponas liepė, rengdamasis mušti patkavas. Bet tame tarpe pro kalvę ėjo pulkas studentų. Visi praėjo, tikt paskutinis, užtėmijęs, kad arklys, pakabytas už kaklo, nesiekė žemės pirmutinėms kojoms, pasišokėjo ir numovė kamanas nuo galvos. Tuojaus iš arklio pastojo karvelis ir ėmė skubiai lėkti. Ponas paregėjęs pasivertė į vanagą – paskui vytis! Karvelis dalėkė marias, pasivertė į ašerį, o ponas – į lydeką. Lydeka sako:
– Atsigrįžk, pasibučiuosim!
Ašerys atsiliepė:
– Pabučiuok pirma man į subinę!
Ašerys pribėgo prie krašto, o tenai mergina skalbė drabužius. Jis užšoko ant lentos ir pasivertė į žiedą. Anoj mergina žiedą pasiėmė ir užsimovė ant piršto. Dabar žiedas sako:
– Ateis ponas manęs pirkti, tai tu neparduok, ale nusimauk nuo piršto ir mesk į žemę!
Ant rytojaus atėjo toks ponas ir siūlo merginai didelius pinigus už aną žiedą. Mergina neduoda. Ponas užsispyrė derėti – mergina užpyko, nusimovė nuo piršto ir metė į žemę. Iš žiedo pabiro aguonos. Ponas pasivertė į gaidį, suskubo aguonas lesti, – sulesė visas, apsidairė ir apsisukęs užgiedojo. Bet viena aguona buvo nusiritus po merginos koja – iš jos pastojo vanagas, užšoko gaidžiui ant pečių ir nusuko sprandą.

FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Daukšiai, mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Daukšių prp., Kalvarijos aps., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 145, Nr. 32
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal