Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2250&FId=4161&back=home

PAVADINIMAS: [Apie velnio apsėstą paną]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą gyveno labai graži pana. Ji buvo velnio apsėsta. Keletas kavalierių jojo pas ją mėglautis, ir vis ji juos nugalabindavo.
Teip kartą pasitaisė važiuot viens kavalierius pas tą paną. Bevažuodamas keliu, sutiko tokį senelį. Senelis paprašė apsistoti, priėjo prie vežimo ir sako kavalieriui:
– Imk mane už vežėją – būsi laimingas.
Kavalierius pamislijęs paėmė senelį už vežėją. O tas senelis buvęs šventasis. Jie nuvažiavo pas paną. Senelis pasakė jam:
– Kaip tave paguldys į lovą, tu sakyk jai, kad norįs eiti savo arklių pažiūrėtų, ir ateik pas mane.
Inėjo kavalierius pas paną. Pana paprašė sėsti, ilgai jiedu kalbėjosi. Kaip atėjo naktis, pana paguldė jį į lovą. Tad kavalierius sako panai:
– Aš bėgsiu savo arklius apžiūrėti, aš tuoj ateisiu.
Ir išėjo. Atėjo pas senelį. Senelis tarė jam:
– Gulk tu vežime, o aš eisiu į lovą, kur tave norėjo paguldyti.
Kavalierius atgulė vežime, o senelis, persimainęs į tokį pat kavalierių, kurs paliko vežime begulįs, ir įėjo prie panos. Pana, žinoma, jį nepažino ir mislijo, kad tas pats pirmasis kavalierius. Senelis atgulė į lovą. Ir atėjo pana prie jo lovos. Visų pirmu padėjo vieną ranką ant jo kūno ir klaus:
– Ar sunki mano ranka?
– Kas čia... – tarė senis. – Panelės ranka kaip gaidžio plunksnelė.
Paskui uždėjo vieną koją ir vėl klaus:
– Ar sunki mano koja?
– Tamistos koja, – tarė senelis, – kaip gaidžio plunksnelė.
Pana šėlsta iš piktumo – šoko ant jo visa ir pradėjo laužyti, draskyti jį. Senelis čiupt už plaukus ir kaip pradės duoti su bizūnu! Davė, davė, kol gaidžiai neužgiedojo. Kaip gaidžiai užgiedojo, tad pana nusiramino ir tarė:
– Aš nugalabijau vienuoliką kavalierių, o tavęs dvyliktojo nebegalėjau. Aš buvau velnio apsėsta.
Tad senelis nuėjo pas savo guliantį vežime žmogų ir pasakė, kad gali eiti prie panos ir laimingai gyventi.
– Aš tave, – sako, – išgelbėjau nu smerčio.
Ir senelis nuėjo savo keliu. Ilgai jiedu gyveno. Paskui vėl velnias pradėjo apsėsti tą paną. Ji pradėjo visaip kankinti savo vyrą, išvarė jį net gyvulių ganyti.
Vieną dieną jam beganant, atėjo senelis ir sako:
– Leisk mani, aš ganysiu keletą dienų.
Tas leido. Senelis parsivarė gyvulius, – žinoma, vėl pasivertęs į jos vyrą, – namon. Pati sutiko jį lauke ir pradėjo plūsti ant jo:
– Tu šioks, tu toks, tu muši gyvulius mano, aš tave užmušiu patį!
Senelis da labiau dirbo viską ant piktumo. Jis po akimis ponios su mietu paukšt per nugarą jaučiui! Poni da labiaus siunta. Paskui rytą metą išsivarydamas senelis pasakė:
– Aš parsivarysiu gyvulius su plosčiumi apsisiautęs, o gyvuliai visi pareis kazoką šokdami.
Ir išsivarė. Kaip atėjo vakaras, senelis, papjovęs vieną jautį, nulupo skūrą, o kitų gyvulių pamušė po vieną koją ir varosi namon. Poni sutiko jį lauke. Iš tolo pamatė, kad visi gyvuliai šlubuoja, o pats piemuo apsisiautęs su skūru jaučio. Kaip pradės plūsti ant jo! Tad nusivedė jį į jaujį ir erškėčiais pradėjo mušti. O senelis vis nebijo to mušimo. Ant galo senelis čiupt jai už plaukus, kaip pradės ją muštie! Mušė, mušė, kol neišvarė velnio, ir tada pasakė:
– Aš judu buvau sutaisęs, kad dorai gyventumėte, o dabar tu vėl pasišaukei sau velnią.
Nu to laiko jau nebeapsėdo ją velnias, ir dorai ilgus metus jiedu gyveno. O senelis nuėjo savo keliu.

FIKSUOTOJAS: Ignas Rimkūnas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Telšiai, sen., , Telšių r. sav., Telšių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Telšių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 172, Nr. 39
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal