Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2252&FId=4163&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip kareivis velniui už pinigus pažadėjo nesiprausti]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Atitarnavęs kareivis grįžta į sava tėvynę. Jis neturėjo ni kapeikos pinigų. Ein per laukus verkdamas, ir pasirodė jam velnias, sakydamas:
– Ko tu verki?
– Ką aš neverksiu... – sako kareivis. – Tarnavau dvidešimt penkerius metus, o ką turiu iš to? Mane paleido iš tos prakeiktosias nevalės – nedavė ni grašio ant kelio. Noriu grįžti į savo namus, o neturiu ant kelio ni grašio.
– Stok prie manęs už berną, – tare velnias. – Ištarnausi tris metus ir gausi pinigų, kiek tik paneši. Tikt pristojęs prie manęs turėsi neskusti barzdos, plaukų nekirpti, galvos nešukuoti, veido nemazgoti.
– Ką daryt, – tarė kareivis, – stoju aš prie tavęs už berną.
Ir pristoja.
Netolie velnio gyvenimo buvo dideliai turtingas ponas. Jis užmislijo statyti dideliai didelį ir gražį namą. Ilgai budavojo, ir prieš pabaigą pritrūko piningų jam. Jis užmislijo parduoti savo namą. Susirinko daugybė galingų ponų. Bet ni viens neturėjo tiek piningų atpirkti. Kitą kartą tas ponas užsakė, kad leisiąs savo namo ant takso (licitacija). Jau baigias trečias metas kareivio tarnystės. Velnias jam ir sako:
– Greit tavo terminas pasibaigs – atiduosiu tau tavo uždarbį, ir galėsi eiti, kur norėsi. Man rodo, kad užvis geriau tau būtų, kad tu nusipirktum tą namą, kurią mūsų kaimynas – ponas ant takso leidžia. Aš tau duosiu tiek piningų, kiek reikės už tą namą užmokėti.
Bernas kareivis ir sutiko ant to. Paskirtoj dienoj takso (licitacijos) nuėjo kareivis pas poną.
Prasidėjo taksas. Visi kiti ponai šaukia – tiek ir tiek tūkstančių, o kareivis uždėjo daugiau už kitus, ir namas paliko kareiviui. Suderėjęs namą, pagrįžo pas savo ūkininką velnį ir pasakė, kad tiek ir tiek suderėjęs. Velnias tuoj davė jam piningus, ir tas užsimokėjo už namą.
Jau kareivis tur savo namą, ale velnias vis da neleidžia nusivalyti. Pabaigimui namo velnias ir davė piningų. Paskui velnias savo buvusiam bernui sako:
– Ar žinai ką? Tu dabar turi savo namus – tau reikia dabar vesti pačią. Be pačios tau negražu gyvent. Čia yra viens pons, pas jį – trys dukterys gražios. Eiva kada nors, aš tau vieną iš jų išpiršiu.
Kareivis sutiko ir ant to. Vieną gražį pavakarę nusivedė velnias, persivertęs į žmogų, savo berną pas panas. Išėjo viena pana, pasižiūrėjo – netinka. Išėjo antra pana, pasižiūrėjo – netinka.
– Ką aš, – sako ji, – už tokios baidyklos eisiu? Visas apžėlęs, juodas. Aš geriau eisiu už neturtingo neg už tokios baidyklos! Kas man iš to, kad jis tur tokius namus gražius...
Išėjo ir mažesnioji pasižiūrėtų. Pamislijo, pamislijo:
– Et, – sako, – eisiu už jo. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius.
Ji ir sutiko tekėt už jo.
Jau viskas buvo priruošta ant vestuvių. Prieš šliūbą bernas kareivis nusiskuto barzdą, nusikirpo plaukus, nagus nusipjaustė – žodžiu, nusičystijo kaip reikiant ir paliko labai gražus kavalierius. Pirmosios dvi seserys, pamačius tokį gražį kavalierių, apalpo, nežinojo, ką daryti iš piktumo, ir ant jų šliūbo nebuvo.
Po vestuvių pirmą naktį sugulė kavalierius kareivis su savo pačia. Ant ryto ateina velnias ir klausia savo buvusio berno, ar gerai miegojęs ir ar gerą pačią turiąs.
– Tu turi tik pačią, – tarė velnias, – o aš turiu dvi.
Greit puo to gavo žinoti jaunoji pora, kad dvi jos seseri pačios pasikorė iš pavydo, kad jos negavo tokį gražų vyrą, užtat velnias ir gavo dvi jų dūši.

FIKSUOTOJAS: Ignas Rimkūnas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Telšiai, sen., , Telšių r. sav., Telšių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Telšių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 181, Nr. 41
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal