Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2259&FId=4170&back=home

PAVADINIMAS: [Apie kvailą brolį}

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo trys broliai. Jiems visiems tėvas mirdamas paliko tik duonos bandelę. Vienas iš tų brolių buvo paverstas į kvailį. Jie visi trys, suvalgę duoną, ėjo tarnystės ieškotų. Ėjo, ėjo ir ir priėjo dvarą. Išmintingieji sako:
– Pone pone, priimk mus už bernus!
O kvailys:
– Pone pone, priimk mane už piemenį!
Ir pristojo visi. Išmintingieji apskundė ponui kvailį, kam jis sako:
– Kad rugius iškulti ir par stogą supilti.
Skruzdėlės surinko kvailiui grūdus ir po vieną grūdą sunešė ir supylė. Paskui juodu vėl skundžia ponui, kad durnis sako, kad par vieną naktį galima pasodinti medelius (čiepus), idant prigytų, užaugtų obuoliai, ir nuskinti. Zuikiai kvailio pasigailėjo ir nuskynė obuolius. Vėl juodu ponui:
– Pone pone, ką tas durnius šneka, kad vaškinę bažnyčią pastatyti ir pragaro varpą atnešti.
Prasijuokė ponas ir sako:
– Tepastato.
Kvailys nei nesirūpino. Bitės atlėkė ir pastatė jam tą bažnyčią, o varnas atlėkęs sako:
– Įsigerk vandens, pasiimk akmeniuką ir pagaliuką, sėsk ant manęs, ir lėksiva.
Ilgai juodu lėkė. Ant galo pastatė varnas durnį pakrūmyje, o pats eina vogti varpą iš pragaro. Kaip tik varnas paims už varpo, varpas suskamba, išgirs velniai ir suriks:
– Varpą neša, varpą vagia!
Varnas pasislepia. Tik už trečio sykio pagavo varnas tą varpą už širdies ir išnešė. Prilėkęs prie vaiko, sako:
– Sėsk ant manęs.
Ir lėkė juodu.
Velniai greitai pasigedo varpo ir ėmė vytis. Varnas klausia kvailio:
– Ar matyties?
– Matyties, – atsako kvailys.
– Mesk pagaliuką!
Kaip tik kvailys metė pagaliuką, pasidarė miškai, tokie tankūs, kad velniai negalėjo palėkti. Pradėjo jie daryti lieptus par tą mišką. Kol jie padaro, tuodu lekia, ir jie nepasivijo tų dviejų. Varnas vėl klausia:
– Ar matyties?
– Matyties, – atsako kvailys.
– Leisk akmeniuką!
Iš to akmeniuko pasidarė dideli akmeniniai kalnai. Vėl velniai negalėjo palėkti. Kolek jie išėjo, tai juodu jau lėkė par laukus.
– Ar matyties? – klausia varnas.
– Matyties.
– Liek vandenį!
Kvailys liejo – pasidarė marės. Kolek velniai parplaukė, tai tuodu ir parlėkė namon. Pririšo varpą, suskambino – ponas atėjęs sako „gerai“. Ir pavertė vyresniuosius už kvailiu, tą gi – už išmintingąjį. Paskui kvailį pasiliko, anuos gi išvarė.

FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pernarava, sen., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pernaravos apyl., kauno aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 193, Nr. 44
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal