Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2265&FId=4176&back=home

PAVADINIMAS: [Prakeikta pana]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks kupčius, jis turėjo brolį. Tas brolis jo numirė, liko jo sūnus. Tą sūnų jis pajėmė augyt. Augino, jau užaugino didelį.
Ale vieną sykį išvažiavo jiedu su reikalais prekystos. Važiavo per jūres, sustojo an salos, išlipo. Tas sūnus nuvėjo an salos. Vaikščiojo vaikščiojo po krūmus, paklydo, o tas kupčius, jo nesulaukdamas, jį ėmęs pametė ir nuvažiau savo keliais.
Ateina tas vaikinas in tą daiktą, kur stovėjo jų laivas, – jau laivo nėra. Ką jis dabar veiks? Vaikščioja jis po tą salą ir mislija, kaip čia galima būtų no tos salos išeitie. Ale jau sau rodos patsai duotie negali... Aina jisai nuliūdęs – sutinka tokį senuką. O tas senuks tai buvo Dievas. Klausia tas senuks:
– Ko tu čia, vaikeli, vaikščioji?
– Ką aš nevaikščiosu, kad aš no tos salos išeit niekur negaliu! Mano dėdė čion mane atvežė ir pametė...
Sako tas senuks:
– Aš tau duosu tokius vyžukus. Kad tu sykį žengsi, tai jau būsi už marių. Ir duosu tau tokią rankovaitę smilčių. O kad pereisi per jūres, tai pagaus tave sargai. Ten yra dvaras, tam dvare – sklepas, tam sklepe yra stiklinė bačka, o toj bačkoj – pana prakeikta. O tai panai tur mest kas vakars po žmogų an suvėdimo. Tai ten ir tave pagavę inmes. Ale tu prašyk, kad tau duotų stalelį, knygas ir žvakę. Pasistatyk tą stalelį, užsižibyk žvakę ir melskis an knygų, o apė save apsiberk tom smiltelėm ratą ir sėdėk, poteriauk ir in ją nežiūrėk, nes ji tau akis išlups. Ji trankysis iki gaidžių, o gaidžiams užgiedojus, bus tyka: ji nuveis vėl in bačką. O kaip tave paleis an rytojaus, tai tu ateik vėl čion pas mane.
Jis kaip tik sykį žengė su tais vyžukais, peržengė per marias. An žemės pamarij pagau jį sargai to pono, atvedė in dvarą. Vakaran jau jį leidžia in tą sklepą. Ale jis sako:
– Kad jau ten mane leidžiat, duokit man jūs stalelį, knygas ir žvakę.
Davėjam, ko prašė. Jis pasistatė stalelį, užsižibino žvakę, pasidėjo knygas ir apsipylė apė save ratą tų smiltelių iš to krepšiuko – jau jį ten užrakino. Kaip tik sutemė, tep iš tos bačkos – tik pyška, braška. Išeina toj pana, sako:
– Ką tu čion turi stalelį, žvakę, knygas, prisidirbai apė save ratą – tu misli, kad aš tave nesuėsu?! Aš peršoksu per tą ratą!
Visaip jį gąsdino, o jis nepažiūrėjo. Gaidys užgiedojo – ji vėl in tą bačką insikraustė, o jis vis poteriauja. An rytojaus tas ponas siunčia lekojų, sako:
– Aik pažiūrėk o nors to vaikino išmesk kaulelius...
Tas lekojus, atėjęs pas sklepą, pažiūrėjo per rakto skylutę, atbėgęs pas poną, sako:
– Pon, da tas vaikins gyvas!
– Ką tu kalbi?! Negali būtie! Jau kiek ten inmetėm, o nė viens neliko gyvas. Kiba jo dūšia ten sėdi arba aniuols jo vietoj...
Ale nuvėjo pažiūrėt – rado jį gyvą. Išleido iš sklepo. Sako jis:
– Aš aisu biskį pasivaikščiot, o an vakaro aš vėl ateisu.
Nuvėjo jis in pajūrę, rado tą senuką. Sako tas senuks:
– Aš tau dabar duosu didesnę rankovaitę smiltelių, o kitą naktį jau apsiberk su tom pieskelėm du ratu apė save, nes jau ji tave tą naktį daugiau gąsdys ir per vieną ratą peršoks, ale tik tu in ją vis nežiūrėk!
Atėjo atgal in tą dvarą. Vakare jau jį vėl uždarė in tą sklepą. Jis vėl užsižibino žvakę, apsipylė du ratu tų smiltelių apie save, atsisėdęs vėl poteriauja. Kaip tik pradėjo temtie, teip toj pana jau išeina iš tos bačkos, sako:
– Jau tu vėl čia?! Aš tave aną naktį nesuėdžiau, ale šiąnakt jau aš tave suėsu! Šiandien jau du ratu pasidarei – ką man tavo ratai! Štai jau per vieną peršokau – peršoksu ir per kitą o tave suėsu – neliks nė kaulelių...
Gąsdino jį visaip, gąsdino, ale in tąsyk gaidys užgiedojo, o ta pana vėl insirangė in tą bačką.
Anryt rado vėl jį gyvą, išleido. Jau tas ponas jį myli, kad jau jam nereikia žmonis mestie. Jis vėl, aidams in pamarį, sako:
– Aš vakaran vėl sugrįšu.
Nuvėjęs rado tą senuką. Sako tas senuks:
– Dabar an šios trečios nakties aš tau duosu da didesnę rankovaitę smilčių, o apsiberk jau tris ratus apė save, nes šiąnakt jau ji tave da labjau gąsdys. O apė gaidžius ji stos balta kaip sniegas, ir jau ji aptyks, tai tu gali tada in ją pažiūrėt ir pasisodyk an krėslo – aidams šiandien paimk ir kitą krėslą, – o paskui jau ji bus gera pana. Galėsi tu ją vestie, ale mane neužmiršk paprašyt an svotbos...
Padėkavojo tam senukui už jo gražią rodą ir, sugrįžęs in tą dvarą, sako:
– Šiandie duokit man du krėslu, dvi žvaki ir dvejas knygas...
Pajėmęs viską, nuvėjo in tą sklepą, tom savo smiltelėm apsibėrė tris ratus, užsidegė žvakes ir sėdi. Kaip tik pradėjo temtie, tuoj ėmė toj bačka ūžtie, braškėtie. Išeina toj pana, sako:
– Jau tu šiandien tris ratus apsidirbai – ką jie man giliuoja! Aš per juos peršoksu ir tave jau šiąnakt sudraskysu! Štai jau per vieną peršokau, jau ir per kitą peršokau...
Jis in ją vis nežiūri. Ale jau ji ten gąsdino visokiais būdais. Užgiedo gaidys – jau ji nutyko. Gerą valandą palaukęs pažiūrėjo – žiūri, kad jau visa balta kaip sniegas. Paėmęs ją už rankos, pasisodino an krėslo, užžibino jai žvakę, davė knygas – abudu meldžiasi.
An rytojaus atėjo tarnas, pažiūrėjo per skylutę rakto, kad jau sėdi su pana, – atbėgo pas poną, sako:
– Jau sėdi abudu su pana...
Tuojaus iš džiaugsmo ponas atbėgo, juos išvedė ir – tuojaus in veseilią!
Ale tas vaikins ir užsimiršo paprašyt tą senuką. Kaip tik nuvažiau an šliūbo, jau tas senuks – čia:
– O ką tu manęs ant svotbos neprašei, tai aš tau dabar pačią atimsu...
Ir, ištraukęs tokį kardą, perkirto jai galvą ir tuoj kaip bematant atgydė.
– Tai dabar, – sako, – aš iš jos paskutinį velnią išvariau – dabar jau tu su jąj galėsi gyvent...
Atsisveikino tas senuks, išėjo. O jiedu, pabaigę veseilią, ilgus metus laimingai ponau tam dvare.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 325-328, Nr. 12
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 230-233, Nr. 12

Spausdinti

Atgal