ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2269&FId=4180&back=home

PAVADINIMAS: [Vaidulis nebijo kryžiaus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vaidulis vaikščioja paveiksle žmogaus. Kiekvienas žmogus, kuris, gyvędams ant žemės, veda blogą gyvenimą, su velniu bičiuliuoja, tas paskui numiręs vaikščioja, nės velnias turi savo galią ant jo: velnias įlenda į žmogaus odą ir vaidinasi. Vaidulis nebijo kryžiaus (žegnonės) nė kitokių šventinybių. Sako: „Nežegnok manęs, aš neesmi velnias!“ Sutikęs vaidulis žmogų visados vadina imtis (galynėtis). Ale jis tikt tiek turi vieko, kiek turėjo anas žmogus, būdamas gyvas, į katro odą velnias yra įlindęs. Vaidulį lengvai galima apgalėti, jei apgalėjai aną žmogų, esantį gyvą. Bet, norint parmesti, tas vaidulis tuojaus išsirita ir vėl vadina galynėtis, ir jeigu žmogų užpuola iš vakaro, tai iki gaidžiui užgiedant veik uždovija.
Norint vaidulį atsikratyti, reikia plėšti jo drabužius, tai jis bėga, bijodams, kad nesudraskytum ir nepagadytum jam odą. Norint, kad vaidulis nevaikščiotų, reikia nukirsti mirusiam levonui galvą ir padėti tarpe kojų. Jei levonas pasiekia gulėdams savo galvą rankoms, tai jis eina ir be galvos.

PATEIKĖJAS: Pranciška Kazakevičienė

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kūlokai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 334, Nr. 3
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 238, Nr. 3

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal