Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2279&FId=4190&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip kunigas išsigelbėjo nuo velnių ]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Viens kunigas, pabaigęs mokslą, turėjo pramiciją, o teip buvo neturtingas, kad neturėjo ką pataisyti savo giminei ir pažįstamims ant pietų. Velnias ir pristojo prie jo, sako:
– Jei užsirašysi į mana juodąją knygą, aš tau pietus prirengsiu.
Kunigas, bėdos tekęs, užsirašė. Tada velnias pavogė nuo vieno karaliaus pietus ir atnešė kunigui. Jau puo pramicijos. Visi prisėdo pietų valgyti, visi dyvojosi, iš kur galėjo tas beturtis kunigėlis tokius pietus pataisyti? Keletas velnių buvo per pietus už tarnus, pasivertę į žmones. Jie turėjo jam tarnauti. Matyk, teip buvo padarę ant kontrakto, kad lig to laiko, kur buvo parašytas ant popėrių, velniai turės jam tarnauti, o puo to laiko velniai ką norės, tą galės padaryti su juomi. Jau seniai puo pramicijos kunigas gavo parapiją. Velniai kasdien jį aplanko ir pildo, ką jis prisako.
Vieną kartą kunigas prisakė velniams upį pravesti į didelį kalną. Kiek nevargo velniai, nikaip negalėjo įvesti upį į kalną, – vanduo neteka į kalną, ir gana. Velniai vis dar neparstoja dirbųs. Paskui kunigas prisakė pastatyti bažnyčią iš vaško ir stogą apkluoti smiltėmis ir per kožną smiltį perkalti puo tris vinis. Vieni vargsta prie upės įvedima į kalną, o kiti pradėjo bažnyčią budavoti. Bažnyčią iš vaško jie greit padirbo, bet stogą apkluoti su smiltėmis, puo tris vinis perkaldami, jie nikaip negalėjo. Atbėgo keikdamas pats jo milėsta ponas Liucipėrius ant pagalbos, bet veltui jo kelionė.
Paskui kunigas prisakė velniams rengtis į kelionę. Jis žadėjo važuoti į kitą karalystę pas savo pažįstamus viešėti. Jis prisakė keturims velniams persiverstė į žirgus ir pasisegtė ne su padkavomis, bet su torielkomis molinėmis. Jie parsivertė į žirgus, pakalus puo kojų tarielkos, pasikinkė į karietą. Kunigas atsisėdo ir prisakė vežti. Bet kur tau! Patkavos tuoj, užvažiavus ant akmenių, susidaužė, ir tokiu būdu velniai negalėjo išpildyti jo prisakymą. Ką prisakė, vis velniai negal išpildyti!
Jau artinos ir tas metas, lig kurio buvo padarytas kantraktas, – matos, kunigas greit pakliūsįs į velnių nagus. Ir surokavo jis važiuoti į Rymą pas Tėvą Šventąjį klaustis rodos, kaip reikia nuo velnių apsiginti. Prisirengė kelionėn ir išvažiavo.
Priėjo vakaras. Kunigas apsistojo pakelij žydo karčemoj arklius pasilsinti. Neprėjo ni kiek, kaip baisiai sutemo, nors pirštu į akį durk – visur tamsi! Kunigas mislija, kas čia yra: nėkado nesutemdavo teip anksti, ir pasiuntė savo vežėjį pažiūrėti laukan. Vežėjas persigandęs įbėgo į karčemą ir sako:
– Velnių lauke be galo, be krašto – ant kits kito susilipę.
Kunigas susiprato, kas čia dedasi, jis mislijo, kad įsigriaus į karčemą ir pagaus jį gyvą*. Ir surokavo nejudintis iš vietos, pakol neužgiedos gaidys, tad, sako, visi velniai turės išsiskaidyti.
„Kaip čia pagauti kunigą?“ – mislijo velniai. Viens velnias atsirado gudrus. Jis sako:
– Aš įlįsiu į kaminą ir užgiedosiu gaidžiu. O jūs dabar visi prasišalinkite.
Teip ir padarė. Velnias kamine – „kukurėkū!“ Tad kunigas atsikelia ir išvažiavo, o da nebuvo dvyliktos valandos. Kaip tik įsėdo į vežimą, tuoj iš visų pusių velniai apsiautė kunigą ir žadėjo nusmaugus nušuokinti į peklą. Kunigas buvo vardu Petras. Švents Petras, jo patronas, pamatęs, kad velniai kunigą galabija, pranešė Dievui. Dievas nusiuntė pulką aniolų išgelbėti kunigą. Kunigas tapo išgelbėtas, ir Dievas pasakė velniams:
– Už tą, kad jūs neišpildėt kontraktą, norėjote be laiko jį nugalabyti, dabar jūs turite nešioti jį po orą lig sūdnos dienos, o paskui aš paimsiu jį pas savi.

* Kiti sako: tą vakarą kaip tik buvo gimęs ant svieto žydo vaikas. Kunigas, bijodamas, kad velniai neįsigriautų į karčemą ir nepagautų jį, pagriebė žydų vaiką, apkrikštijo ir turėjosi ant rankų. Velniai jau jo bijosi, į karčemą nebelaužiasi ir veik atsitolino nuo karčemos.

FIKSUOTOJAS: Ignas Rimkūnas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Telšiai, sen., , Telšių r. sav., Telšių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Telšių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 210, Nr. 51
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal