Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė kaip mirdamas ūkininkas prarijo pinigus" >> "[Kaip mirdamas ūkininkas prarijo pinigus]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2287&FId=4198&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip mirdamas ūkininkas prarijo pinigus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Tūlas ūkinykas turėjo pilną uzboną raudonųjų pinigų. O kada sulaukė senatvės ir rengėsi mirti, tai prašė savo sūnaus, kad jam atneštų tuos pinigus nors pasigrožėti prieš mirtį. Sūnus, blogo nemislydams, atnešė, o senis, paėmęs besigrožėdams, nurijo vieną, antrą ir paskui visus išrijo.
Kada tėvas numirė, tas sūnus pasigedo pinigų ir, negalėdams atrasti, ant galo dasiprotėjo, kad tėvas pinigus visus surijo. Paprastai, pagal paprotį, senio kūną nulydėjo į bažnyčią, ir kada sutemė, sūnus pasibalnojo arklį, niekam nieko nesakęs, nujojo į bažnyčią. Su žinia zakristijono bažnyčią atsirakino, ir, kada atsidarė bažnyčios duris, žiūri – gale tėvo grabo stovi toks žmogus.
– Ko tu čia atėjai? – klausė stovintis sūnaus.
– Atėjau, – sako, – pinigų. Mano tėvas surijo daugel pinigų, pilną uzboną raudonųjų – prieš mirtį visus surijo, taigi aš dabar atėjau čion, prarėšiu tėvui pilvą ir išsimsiu pinigus.
– Kvaily, tai tu nori man odą pagadinti! Nuimk antvožą nuo grabo!
Sūnus nuėmė antvožą, o velnias paėmė lavoną už kojų, iškrėtė per gerklę visus pinigus, kartu ir kaulus, o skūrą užsidėjo ant rankos.
– Matai dabar, aš su šiąj skūra gausiu dar dešimts – įlįsiu į šią skūrą ir vaikščiosiu po kaimus. Žmonės, pamatę mane, ims ginčytis, rokuotis, bartis – ir visi man teks.

PATEIKĖJAS: And. Vilkauskis

FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kūlokai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kūlokai k., Kalvarijos aps., Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 219, Nr. 59
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal