Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2323&FId=4251&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip kareivis įbaugino velnius]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk tarnavo žalnierius karaliui penkioliką metų. Jis labai gražiam pulke buvo, kad jo net buvo sidabriniai mandieros guzikai. Kaip jį paleido namon, tai jam davė muškietą.
Eina jis dabar amon, ale sumislijo: „Kaip aš galiu eit namon, kad aš karaliaus nemačiau?.. Pareis, paklaus, kaip jis apsirengęs, – nemačiau“. Eina jis atgalios. Eina per tokias balas, per tokias pelkes – žiūri, ant kupsto sėdi toks ponaitis. Jis mislija sau: tokiose balose – čion geras nesėdės... Jis užsitaisė muškietą, įdėjo sidabrinį guziką išsipjovęs ir šovė į tą ponaitį. Pataikė – tik smala pasiliejo! Ir išgirdo baloje balsą – sako:
– Ne už ilgo ir tu būsi su manim pekloj.
Eina toliaus, daėjo karaliaus dvarą. Pasakė, kad jis norįs karalių pamatyt. Tuojaus jį sargai prileido pas karalių. Karalius klausia:
– Ko tu nuo manęs nori?
– Aš nieko nenoriu, tik norėjau tave pamatyti.
– Kad tu teip norėjai mane pamatyt, – sako karalius, – tai dabar aš tau, iki mirsi, duoną duosiu.
Davė jam butą karaliaus dvare, ir jis jau ten būna. Ale, be darbo būdams, jis prasimanė iš medžio karaliaus paveikslą išdrožti. Pastatė kartuves ir tą karaliaus paveikslą pakorė. Atnešė tarnas jam valgį – žiūri, kad karaliaus paveikslas pakartas. Klausia:
– Kas tai yr?
Sako:
– Dabar tik karaliaus paveikslas kabo, o po trijų dienų kabos teip ir patsai karalius.
Tas tarnas parėjęs tam karaliui pasakė. Karalius už tai davė nuvaryti tą žalnierių į peklą. Pekloje teipgi jam davė vieną stanciją. O jis, eidamas į peklą, buvo pasiėmęs su savimi virvučių ir popierų. Dabar jis ėmęs tas popieras lipint ant sienų. Velnių tuom tarpu namieje nebuvo, tik tas buvo likęs, katrą jis šovė, ir tas vyriausias, prie sienos prirakintas. Ateina tas velnias pas jį, sako:
– Kam tu čion šitas popieras lipini?
Sako:
– Lipinu – aš čion turiu bažnyčią statyt!
Tas, nuėjęs pas vyresnįjį, sako:
– Tas žalnierius jau statys bažnyčią pekloj.
Sako:
– Eik tu pasiklausk, ar ji su kryžiais bus.
Velniukas nuėjęs klausia:
– Ar ir su kryžiais darysi?
– O kaip – su kryžiais!
Atėjęs pasakė vyresniam:
– Su kryžiais, – sako. – Jau ant krūtinės jis tur vieną kryžių.
O tas žalnierius ant krūtinės turėjo pasikabinęs kryželį. Paėmė tuos velnius baimė. Sako:
– Kad jis pastatys čion pas mus bažnyčią, tai jau mums čia ne buvimas!..
Nuėjo dar sykį pas tą žalnierių – rado jį tas virvutes mezgant.
– Ogi ką tu iš šitos virvės darysi?
– Karsiu, – sako, – visus velnius.
Atėjęs pasakė vyresniam – jau juos visai baimė paėmė. Siūlo dabar jie jam:
– Eik tu sau, – sako, – iš peklos. Tenais ana yra mūs dvarai – eik tu tenais ir gyvenk sau ramiai.
– Dar pirma aš čion turiu bažnyčią pastatyt, – sako žalnierius, – o paskui iškarsiu jus visus, tai tada galėsiu eit į jūs tuos dvarus.
– Tik, meldžiamasis, liaukis nuo tos savo bažnyčios...
Sušaukė tuojaus visus velnius – davė jam pilną didelę skrynią aukso pinigų, pakinkė į karietą ketvertą žirgų, įdėjo tuos pinigus į vežimą, pasodino jį – ir nuvežė jį į jo tėviškę. Ale išėmė tą skrynią – negali ją įnešt į klėtį: per duris nelenda. Tada tie velniai, nukėlę klėties viršų, įnešė tą skrynią su pinigais į vidų, patys sugrįžo į peklą. O žalnierius liko turtingu – galėjo ir dvarus pirkti, ir viską!

(Juozas Pečiulis iš Ožkabalių.)

PATEIKĖJAS: Juozas Pečiulis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 107-109, Nr. 31
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal