Knygadvario objektas "Pasaka AT 361 [Baisusis ponas]" >> "[Baisusis ponas]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2347&FId=4289&back=home

PAVADINIMAS: [Baisusis ponas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
. Kitąsyk ėjo kareivis, atitarnavęs daug metų, namon. Parėjo į savo artimiausią miestą, iš džiaugsmo pragėrė pinigus, dar kiek turėjo, paskui ir drapanas pragėrė. Sako:
– Kad ir nuogas, jau dabar vis namon daeisiu.
Pagirtuokliavęs kelias dienas, eina iš miesto jau prie namų. Gale miesto sutinka poną važiuojant. Klausia tas pons:
– Kur teip skubiniesi, kad net vienmarškinis?
Kareivis jam apipasakojo apie save:
– Aš, – sako, – tarnavau karaliui daug metų. Dabar jau einu namon, tai, parėjęs į savo miestą, iš linksmybės pragėriau, kiek turėjau pinigų, o dar negana buvo, tai pardavęs ir drapanas pragėriau, o jau dabar ir vienmarškinis namon pareisiu.
– N’o kad tu tiek metų tarnavai karaliui, rasi tu dar norėtum pas mane patarnauti tris metus? Pas mane nieko neveiksi, tik sergėsi namus, turėsi visokių valgių, gėrimų ir pinigų, kiek norėsi. O per tuos tris metus nekirpsi plaukų, neskusi barzdos, nepjausi nagų ir nesiprausi.
Kareivis pamislijo: „Jau netoli namų. Kas čion man tie trys metai?.. Nors gerai atsigersiu!“ Sako:
– Galiu likt ir tai viską išpildysiu.
Pons:
– Na, tai gerai. Eiva su manim.
Nuvedė jį į savo dvarą, padavė jam savo visą turtą, valgius, gėrimus ir krūvas aukso pinigų – ką jis nor, su jais tą gal daryt, – o pats prapuolė. Tas kareivis pildo prisakymą savo pono. Atsigėręs, gerai pavalgęs, guli kaip penimis. Paskui toliaus prisipirko brangių drapanų, dailiai apsirėdęs vaikščioja po miestą – visi jau žino apie jo turtingumą, ale baisus, nesiprausęs, apžėlęs kaip koks netikėlis, – visi jį vadina baidyklingu ponu.
Ale kartą atsitiko, kad vienas jenerolas iš vyriausybės daug pinigų vežė apmokėt algas, ir pametė jis tuos pinigus. Jau jis netur kuom algas užmokėti. Dasižinojo apie tai karalius – jau sūdys jį ant mirties. Nėr ką jam daryt – eina jis pas tą baisųjį poną, ar negaus pasigelbėt tiek, kiek jam reik apmokėt pinigų. Baisusis ponas sako:
– Dėl galėjimo galiu pagelbėt, jei leisi už manęs savo vieną dukterį.
Tas jenerolas nelabai norėjo pažadėt dukterį, ale, vargo prispaustas, turėjo pažadėti,– o jis turėjo tris dukras. Kaip pažadėjo jam dukterį, tai jis jam davė tiek pinigų, kiek reikėjo.
Už kelių dienų nuvažiavo tas baisus ponas pas jenerolą, atsisėdo už stalo. Pašaukė vyriausią dukterį. Toj atėjus pamatė, kad toks baisus, – persigandus išbėgo laukan. Pašaukė vidutinę – ir ta pamačius pabėgo. Pašaukė jauniausią. Toj atėjus, pasveikinus atsisėdo pas jį už stalo, sako:
– Aš būsiu tavo, tu mano – kaip bus, teip bus, kad tik bagotas.
O jau baigėsi tie trys metai jo tarnystos pas tą poną. Kada jau pasibaigė jo metai, tuojaus davė plaukus nukirpti, barzdą nuskusti, nuėjęs į pirtį išsiprausė, nagus nupjaustė, galvą dailiai sušukavo ir pavirto iš tokio baisaus į kuonodailiausią poną. Sukinkė dabar ketvertą arklių į karietą, atvažiavo pas tą jenerolą, pas tą savo mergą. Susėdo jiedu už stalo, kalba apie vestuves – ateina ir anuodvi pažiūrėt. Pamatė, kad jau jis toks gražus, o jau jos jo negauna, tai iš gailesties sulipo ant aukšto ir pasikorė abidvi, ir teko abi velniui.
O tas pons, katras suderėjo tą kareivį ant tarnystos ir davė jam visokio gero, tai buvo velnias, ir užtai jis teip sutaisė, kad tos dūšios jam tektų. Atėjęs tas velnias pasakė ačiū tam kareiviui, ką gerai tarnavo, ir paliko jam visus turtus savo, o pats prapuolė. O tas kareivis, apsivedęs su tąj jeneroliūte, jei dar gyvas, tai dar ir po šiai dienai gyvena tuose dvaruose.

(V. B. iš Ožkabalių.)

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 114-116, Nr. 34
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal