ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2351&FId=4292&back=home
PAVADINIMAS: [Kareivio kelionė namo]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas žalnierius pavargęs, kad jis, iš kariaunos eidamas, nieko daugiaus neturėjo, kaip tik mandierą suplyšusią ir šinelį, ir jis dar turėjo dvi pyrago banduti. O kaip kitąsyk dar geležinkelių nebuvo, iš tolymos šalies turėjo ilgai eit namon. Eina jis patiko tokį senuką. Tas senukas sako:
Vaikeli, ar neturi ką valgyt?
Sako:
Turiu dvi banduti pyrago te tau pusę.
Jau jam tik liko pusantros. Paėjo toliaus, pažiūri vėl čielos. Paėjęs toliaus, patiko vėl senuką. Sako:
Rasi turėtum man ką valgyt?
Sako:
Turiu dvi pyrago banduti te tau pusę.
Jam liko vėl pusantros. Ale po valandos žiūri, kad jis vėl turi dvi. Eina toliaus. Užsimanė valgyt. Vieną suvalgė jau tik vieną turi, jau kita neužauga! Pakelėje užėjo į tokią grintelę: pečius pakūryts, ant stalelio žiburys žiba, o daugiaus nieko nėr. Apsinakvojo.
Ale klauso naktij ateina vėtra. Atvažiavo toks ponas, sako:
Kas čion mano namuos gyvena?
Kad ir gyvena, ale svens gyvena!
Nieko jam nedarė, o tas pernakvojęs paliko tą žiburuką žibant ir išėjo toliaus. Beeidams susivalgė paskutinę bandutę daugiaus jau netur. Pakelėje vėl rado kitą tokią grintelę: žiburukas dega, o daugiaus nieko nėr. O tos grintelės tai buvo velnių. Jis ten vėl apsinakvojo.
Naktij su didele vėtra atvažiuoja toki ponai. Atvažiavo pas grintelę, sako:
Kas čion mano namuose gyvena?
Sako:
Aš.
Sergėk, sako, mano namus. Tau nebus teip ilgu aš tau padovanosiu varinę dūdelę.
Tas žalnierius pasiėmęs tą vario dūdelę. Pernakvojęs išėjo. Ale jau valgyt negali iškęsti! Eina verkdams. Susitinka vėl tokį senuką.
Ko tu verki?
Sako:
Ką aš neverksiu: valgyt neturiu ką.
Tas senuks jam davė tokią skrynutę, sako:
Šitoj skrynutėj rasi valgio ir gėrimo.
Atsidarė teip ir yr. Pavalgė, atsigėrė.
Eina toliaus niekur nieko neprieina. Rado pagiryj vėl tokią grintelę. Grintelėj žiburuks žiba, o daugiaus nieko nėr. Atsigulė ant pečiaus. Ale vidurnaktij klauso, kad atvažiuoja su viesula vėl toki ponai. Sako:
Kas čion gyvena mano namuos?
Sako:
Aš.
Saugok, sako, mano namus. Aš tau duosiu šitą muškietą. Su šitąj muškieta, ką pamatysi, tai ir nušausi.
Tie ponai nuvažiavo, o jis pernakvojęs išėjo toliaus. Eina eina niekur nieko neprieina. Atsisėdęs, tą skrynutę atsidaręs turi gert ir valgyt. Pasivalgo, atsigeria ir eina sau toliaus. Prie vakaro priėjo vėl tokią grintelę: ant stalo žiba keturi žiburukai, o daugiau nieko nėr. Apsinakvojo. Ale vidurnaktij girdi su vėtroms atvažiuoja keturi ponai. Sako:
Kas čion mūs namuos gyvena?
Sako:
Aš.
Na, sako, pažaisk tu mums ant tos dūdelės.
Tas ėmė žaist, o tie ponai šokt. Pašoko.
Na, sako, už šitą tavo žaidimą mes tau duosim šituos čebatus. Kad tu su jais apsiavęs žengsi žingsnį, tai nužengsi mylią, o kad šoksi tai dvi.
Tie ponai išvažiavo, o jis pernakvojęs vėl sau išėjo. Eina keliu sutiko atvažiuojant kunigus. Ale atlekia tuom tarpu didelis pulkas kurapkų. Tai kaip šovė į jas tos kurapkos supuolė visos į arškėtyną. Tie kunigai tik strakt, strakt iš vežimo prie tų kurapkų. Tas žalnierius kaip užžaidė ant tos savo varinės dūdelės, tie kunigai šokt tuose arškėtynuose! O tie kunigai senovėj buvo be kelnių, tai tie visas subines susibadė, o ir m..... sveikos neliko...
Tie kunigai tuojaus davė į sūdą už tai, kad jis tokioms asaboms teip padarė. Atėjo jie ant provos, tai kaip jis užtraukė tiems sūdžioms ant savo dūdelės, tai visas sūdas šokt! Provos per šokį negalėjo būti. O jis žingsnį žengė nužengė mylią, pašoko dvi. Teip ir parėjo į savo tėviškę.
(M. Kerevičius. Ožk.)
PATEIKĖJAS: M. Kerevičius
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 120-122, Nr. 37
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal