Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2374&FId=4324&back=home

PAVADINIMAS: [Sūnus, kuris neturėjo baimės]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tėvas, turėjo sūnų. Ir tas sūnus neturėjo baimės. Ir jis jį atidavė pas kunigą: mažam kunigas duos jam baimę. Ir nuvedė pas kunigą ir paliko.
Kunigas kas vakarą siųsdavo apė dvyliktą adyną alaus parnešt. Ir kunigas aprėdė savo mergą baltais drabužiais ir liepė ait ir terp vartų atsistot.
– Ir kaip jis ateis, tai jo neleisk.
Ir ji atsistojo terp vartų. Ir pareina tas vaikinas iš miesto ir pamatė – tę terp vartų stovi kas baltas. Ir jis priėjęs artyn ir sako:
– Ko tu čia stovi? Atsitrauk no čia, duok man ait namo.
Ir jį neleidžia. O jis jai sako:
– Atsitrauk, ba kaip duosiu su uzbonu į kaktą – ir užmušiu.
Ta merga pabijojo ir atsitraukė. Jis nuėjo pas kunigą. Kunigas jo klausė:
– Ką matei pareidams?
O jis sako:
– Nieko nemačiau. Tik čia terp vartų koks baltas stovėjo, tai aš paketinau duot su uzbonu į kaktą, tai ir atsitraukė.
Kitą dieną vėl jį išsiuntė ir vėl tą mergą aprėdė drabužiais baltais ir liepė atsistot terp vartų ir neatsitraukt. Ir tas vaikinas pareina, žiūri – vėl stovi terp vartų. Ir sako:
– Tu ir vėl čia stovi? Atsitrauk, ba kaip duosiu su uzbonu – ir užmušiu!
Ale bet ta merga neatsitraukia. Kaip davė su uzbonu į kaktą – ir užmušė. Ir tas vaikinas nuėjo pas kunigą. Kunigas sako:
– Kur tu padėjai alų su uzbonu?
O vaikinas sako:
– Aš pamačiau terp vartų baltą stovintį. Kaip daviau su uzbonu į kaktą – sumušiau uzboną ir tą baltą užmušiau.
Kunigas nusigando ir nuėjo pas tą mergą ir ją paslapčia pakavojo.
Ir jis jį nusiuntė į koplyčią ant kapinių. Tas vaikinas nusinešė du krėslu, butelį šnapso, kortas ir žvakę ir nuėjęs atsisėdo an krėslo. Jau buvo naktis. Ir jis išgirdo – kas tę už altoriaus krepštenasi. Ir tas vaikinas sako:
– Aik šę pas mane: pagrajysim kortom, šnapso atsigersim.
Ir tas nabašnykas atėjo. Ir jiedu grajino kortom, ale tas vaikinas tą nabašnyką pragrajino. Jau dvylikta adyna, ir tas nabašnykas prapuolė. Ir jis užmigo an to stalo ir miega. Iš ryto atsikėlė ir parėjo namo.
Kitą vakarą atsinešė ir da vieną krėslą. Ir vėl atsisėdo ant krėslo. Ir išgirdo – tę vėl kas krepštenasi. Ir jis sako:
– Aik šę pas mane: pagrajysim kortom, šnapso atsigersim.
Ir atėjo du nabašnykai. Ir jie grajino. Ale bet tas vaikinas juos abudu pragrajina. Jau dvylikta adyna – ir tie nabašnykai prapuolė. Ir jis vėl užmigo ir miega. Iš ryto parėjo namo.
Kitą vakarą atsinešė ir ketvirtą krėslą. Ir jis atsisėdo an to krėslo ir sėdi. Išgirdo – kas tę už altoriaus krepštenasi. Ir tas vaikinas sako:
– Aik šę pas mane: pagrajysim kortom, snapso atsigersim.
Ir tie atėjo trys. Ir jie grajino ilgą čėsą. Žiūri tas vaikinas an dziegorėlio – jau netoli tas čėsas, kad jau jiem reikia prapult. Ir jis capt capt capt kepures nutraukė no galvos ir sako jiem:
– Tu atiduok už tris naktis, o tu – už dvi, o tu – už vieną naktį.
Vienas sako:
– Ana ant kapinių guli partmaneta, pilna pinigų, tai tau bus už tris naktis.
Antras sako:
– Ana po kryžium stovi katiliukas su pinigais, tai tau bus už dvi naktis.
Trečias sako:
– Ana guli mautkaulis ant kapinių. Pasiimk, tai tau bus gana už vieną naktį. – Ir da jis jam sako: – Kad tu matysi kokią baisybę, tai tu tą mautkaulį pakratysi, tai no tavę atsitrauks.
Ir tas vaikinas sako:
– Aikit aikit atneškit, tai aš jum kepures atiduosiu.
Ir jie nuėjo. Vienas atnešė partmanetą su pinigais, antras – katiliuką su pinigais, o trečias – mautkaulį. Ir jis atidavė táis kepures, ir jie prapuolė. O tas vaikinas užmigo ant stalo ir miega.
Iš ryto atėjo kunigas pažiūrėt, ką jis veikia. Žiūri, kad miega ir šalia jo stovi katiliukas su pinigais. Ir jis priėjęs semia pinigus, į kešenių pila. O tas vaikinas pabudo ir sako jam:
– Neruš, neruš: tai mano pinigai.
Ir tas kunigas atsitraukė.
Parėjo namo, ir siunčia [kunigas] tą vaikiną pas tėvą, kad jis jau neturi jam baimės:
– Daryk su juo, ką tu nori.
Ir tas vaikinas parėjo pas tėvą ir dovanojo katiliuką su pinigais, o tą partmaneta ir mautkaulį pasiėmė sau. Ir nuėjo į vieną girę. Vakare rado grinčiukę. Ir jis inėjo į tą grinčiukę, pasikūrė pečiuką ir kūrena. Ir palūkėjus įmetė jam grabą į stubą. Ir tas vaikinas tą grabą skaldo ir kuria pečiuką, o tą nabašnyką pasistatė pas pečių. Ale tas nabašnykas kaip ėmė šilt, ir ėmė dribt. Ir tas vaikinas sako:
– Ko tu nestovi, kad aš tave pastačiau?!
Jis jį vėl pastatė – ir tas vėl drimba. Ir tas vaikinas sako:
– Ko tu nestovi, kad aš tave pastačiau?!
Ir jis jį vėl pastatė – tas vėl ėmė dribt. Kaip davė per ausį, ir pasakė:
– Ko tu nestovi, kad aš tave pastačiau?!
Kitą vakarą tas vaikinas nuėjo į kitą grinčiukę, ir tę jis užlipo ant pečiaus ir atsigulė. Vakare išgirdo – atėjo veselija ir pradėjo šokt. Jis insižiūrėjo į vieną mergą, kad labai graži. Ir jis mislyja, kaip dabar tą mergą pagaut.
Kitą vakarą jis atsigulė vėl ant pečiaus, ir atėjo veselija. Ir jis pasigavo tą gražią mergą. Ir tie velniai sako:
– Atiduok mum mergą, mes turim šokt.
O tas vaikinas sako:
– Turit mergų, galite šokt.
Ir tie velniai apleido jį kirmėlėm. Jis pakratė tą mautkaulį – ir visos kirmėlės nubėgo šalin. O ta merga sako:
– Laikyk da dvi naktis.
Kitą vakarą vėl jis tą mergą pasigavo ir vėl laiko. O tie velniai sako:
– Atiduok mum mergą.
O tas vaikinas sako:
– Turit mergų, galite šokt.
Ir jį apleido kirmėlėm. O tas vaikinas pakratė mautkaulį – visos kirmėlės atsitraukė. Ir merga jam sako:
– Laikyk da vieną naktį.
Kitą vakarą vėl jis ją pasigavo ir neduoda tiem velniam. O tie velniai jam sako:
– Atiduok mum mergą, mum reikia šokt.
O jis sako:
– Turite mergų, galite šokt.
Ir jis ją išlaikė tris naktis. Ir jis su ja apsiženyjo. Ir labai tę buvo didelė girė. Ir iš tos girės pasidarė vaiskas. O tą grabą, ką įmetė į tą grinčiukę, – tai buvo karalius. Ir jie labai gražiai gyveno ir dabar gyvena, jei nenumirė.

FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pajiesys, Priedos vls., Marijampolės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 347-350, Nr. 20
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 251-253, Nr. 20

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 176

Spausdinti

Atgal