ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2385&FId=4336&back=home&back=home
PAVADINIMAS: [Miręs vyras išsiveda žmoną ir Lino kančia] (2)
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks jaunas vyras, ir jis padabojo vieną mergą jiedu labai didelėj meilėj gyveno. Ale tas vyras išjojo in karą, ir ten jis bebūdams numirė, o toj merga vis jo verkė per visas anáis dienas. Ale vieną naktį atjojo tas jos mylimasis o ji nežinojo, ką jis numiręs, ir sako:
Ona, ar josi su manimi?
Kurgi aš nejosu su savo mylimu!..
Ir tuojaus sėdo ant šyvio, ir jojo abudu. O ans jodams sako:
Mėnuo šviečia, lavons joja ar nebijai, Ona?..
Nebijau.
Toliau pajojo, sako:
Mėnuo šviečia, lavons joja ar nebijai, Ona?..
Nebijau.
Da toliau nujojo ir vėl sako:
Mėnuo šviečia, lavons joja ar nebijai, Ona?..
Nebijau.
Ale jau atjojo an kapinių. Žiūri toj Ona jau kryžiai. Atėjo an to kapo, kur jis pakavotas, skylė in žemę...
Na, sako, Ona, lįsk čia...
O toj Ona sako:
Tu pirma lįsk, tu jau čia geriau papratęs...
Kaip aš lįsu, tai tu bėgsi.
Tai tu gali laikyt už drapanų.
Tai kaip tik lindo ir ją laiko už andaroko (sajono). O toj merga atsegė andaroką ir pati bėgt no tų kapinių! Pamatė bebėgdama pirtelėj žiburį. Ji in tą pirtelę ir užrišo duris ražančium. Ale žiūri, kad ir čia negyvėlis guli ir nieko daugiau nėra, o an stalo guli knygos. Ji táis knygas uždėjo tam negyvėliui ant krūtinės ir pati an pečiaus užlipo. Atkūrė ans po langu, sako:
Negyvėli, paduok gyvėlį...
Kad aš negaliu pasikelt.
Tu tik kratykis, raitykis, rankas kilnok ir rasi galėsi pasikelt...
Tas negyvėlis ėmė vartytis, vartytis ir nupuolė tos knygos no krūtinės. Jau jis ir atsisto ir ateina jau ją imt. Ale toj merga sako:
Da tu man duok lino mūką papasakot, o paskui galėsi jau imt.
Na, tai gali papasakot.
Toj pradėjo pasakot, kaip liną sėjo, ir vėl nustojo.
Na, pasakok, pasakok...
Tai ta sako vėl, kaip liną akėjo, ir vėl nustojo. Tas vėl sako:
Na, pasakok, pasakok...
Ji vėl pasakoja, kaip linas dygo, ir teip toliaus. Ir vis pamaži pasakojo, iki gaidys užgiedo. Ir liko tas už lango gulėt, o šits pas pečių sudribęs.
Anryt atėjo žmonės in tą pirtelę rado tuos negyvėlius gulint ir tą mergą nepažinstamą an pečiaus tupint. Tada išsiklausinėjo tos mergos, iš kur, kokia, kaip su jąj buvo... Tiem paskui abiem lavonam nukirto galvas, pakasė grabėj. O toj merga ir nesulaukė in savo šalį sugrįžtie: antroj dienoj mirė. Tik per raštą tie žmonės ir tėvai dažinojo, kur toj merga dingo iš nakties.
PATEIKĖJAS: Juras Aidukaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: -
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 360-362, Nr. 25
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 263-264, Nr. 25
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal