Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2386&FId=4337&back=home

PAVADINIMAS: [Vaidulis ir šyvis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks gaspadorius našlys ir turėjo du sūnu ir dvi dukterį. Ir laikė jis aitvarą: anas jam pinigus nešė, o jis sau juos pylė in krūvą. Vienas sūnus išėjo in vaiską. Ale prabuvo anas sūnus tris metus vaiske, tep tas tėvas numirė. Kap tik jis numirė, tai kai tik ateina vakaras, tas tėvas ir pareina, o parėjęs sako tam sūnui, kurs namie buvo likęs:
– Duok man valgyt, nes man dabar jau daugiau reik valgyt, kap aš numiriau...
Tep jau jam ten paieškojo – pavalgė. Kap tik gaidys užgiedojo, jau jis prapuolė. Anryt jam privirė košės ruginės, pripylę porą gerų bliūdų, pastatė an stalo. Vakare atėjo vėl tas tėvas, tą košę išmetė kap už ausies. Gaidys užgiedo – jis prapuolė. Jis, gyvas būdams, turėjo šyvą arklį: jis jį pats šėrė ir nieko pas jį neleido. Ale tas sūnus sako:
– Mes jį (tėvą) nešersim – reik maišyt pelų, rasi ne tiek ės...
Privirė ir su pelais – vis jis parėjęs išėda ir išeina.
Pareina jau ir tas sūnus iš vaisko. Pasakoja jam, kad tėvas pareinąs ir pareinąs:
– Ir šventinom, – sako, – ir ką neveikėm, ir nieks negelbsti...
Pas kaimyną buvo veseilia. Aina tie visi in veseilią, o tas, kur parėjęs iš vaisko, lieka namie. O ans brolis sako:
– Aiva ir tu, brolau, – tėvas tave kad neužsmaugtų...
– Aš jo nebijau. Seniai matėmės – jis man nieko nedarys...
Vakare parėjo tėvas. Pasisveikino jiedu, pasišnekėjo. Klausia:
– N’o kur anie vaikai?
Sako:
– Nuvėjo in veseilią.
Sako tas tėvas:
– Na, tai aiva ir mudu...
– Aiva.
– Kaip nuveisiva, tu mane matysi, o kiti manęs nematys. Aš, nulindęs pas jaunuosius, padarysu jiems štuką...
Nuvėjo jiedu in veseilią. Priėjo tas vaidulis pas jaunavedžius, ėmė juos ir apmarino. Žiūri veseilinykai, kad jau jauniejai negyvi, – visi kaip šoks prie to kareivio, sako:
– Pakol čia jo nebuvo, čia viskas buvo gerai. Jis čia kaip pereiga svieto, jis čia ką padarė...
Kaip šoko visi jį mušt! Tas tėvas mato, kad per jį sūnus gauna in kailį, – kap griebs jį už skverno – tik vėjas pasimaišė, ir parnešė jis jį namon.
Ale jau tas tėvas visiem jau insipyko! Klausinė pas žmones, kap tokio vaidulio galėtum atsigintie... Ale rados toks žmogus, sako:
– Tik paimk smaluotą stebulę, tą stebulę pastatyk an slenksčio, o iš tos stebulės išsiimk vieną špykį. Kaip tik jis pareis, ais per slankstį, tai tuom špykiu duok jam in galvą, ir – tik smala pasilies!..
Teip jie pajėmė seną smaluotą stebulę, išėmė iš jos špykį, pastatė tą an slanksčio, ir stovi tas sūnus su špykiu rankoj pas duris. Kaip tik atėjo tas tėvas, šits kap kirto tuom špykiu in galvą – tep ir išvirto negyvas priemenėj. Dabar jau jie jį norėtų išvilkt laukan – nepajudina iš vietos, tep rodos, kad kas jį prikalė. An rytojaus suvadino visą sodžių, ir nieks nieko nepadaro – nepajudina iš vietos! Paskui užkinkė porą, paskui ketvertą, – ir nieko nepadaro! Ale sako tas sūnus:
– Nors jis neliepė tą šyvį niekur imtie, ale, – sako, – tik reik bandyt pakinkyt tą šyvį, rasi tas jį išvilks...
Kap tik atvedė tą šyvį, užkabino – tas šyvis kap išė, tep išė su juom in balas! Paskui rado tik to šyvio kaulus be skūros. Turbūt tas vaidulis in tą šyvio skūrą inlindo ir nuvėjo, kur jam reikėjo, ir daugiau jau tuose namuose nesivaidino.

PATEIKĖJAS: Juozas Pauliukaitis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 362-363, Nr. 26
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 264-265, Nr. 26

Spausdinti

Atgal