Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2454&FId=4413&back=home

PAVADINIMAS: [Aneliutė ir močiaka]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena ūkinykus, ir jis turėja vienų dukterį. Vardus jos buva Aneliute. Motinu numirdamu palika jai vyna šulnelį, auksa obalės obełę ir gražių karvytę. Jos tėvus jėme apsiženija kitu pačia, kuri buva raganu, ir ji turėja tris dukteris. To raganu Anelytę varydava unt laukus saugot bandos ir įdėdava linų pundelį suverpti.
Anelyte nuėja unt sava motinos kapa ir pradėja verkti. Motinu saka:
– Ko verki?
– Ko, – saka, – darysi neverkus, ka man močeku įdėja linų pundelį suverpti.
Saka:
– Aik pas karvytę, pakrapštyk ausį, ir susiverps.
Anelyte nuėja, pakrapšte unt ausį karvytės, kur motinu mirdamu buva palikus, – ir susiverpe linė! Ji teip darydava par visų laikų, kadu tik įdėdava jai močeku linus – suverpdava gražė.
Už kelių metų ji vėl nuėja unt motinos kapa. Motinu saka:
– Tau ne už ilga ateis piršlė. Kė atvažiuos unt šliūba tavi vežt, prašyk, kad jaunikis nupirktų tau čeverykus.
Atėja piršlė. Raganu išėja, užlipa unt stoga, saka:
– Plonaverpe, storaverpe, aik – tau piršlė atėja.
Anelyte parėja ir sutika. Tik saka jaunikiu:
– Dabar pameruok kojis ir, kė unt šliūba važiuosi, atvežk man čeverykus.
– Gerė, – jaunikis prižadėja.
Už kelių dienų atvažiava su čeverykom ir klausi tos močekos:
– Kur Aneliute?
Saka:
– Taisasi.
– Tė, – saka jaunikis, – tegul užsimaunu šitos čeverykus.
Raganu pajėme sava dukterį, aprėde, tik maunu čeverykus – koji nelendu. Jėme to raganu kirvį, aptaše kojis ir užmovia. Jaunikis nepažina, kad ne Anelyte, nes raganu paverte savo dukterį teip, kad negaliamu atskirti nu Anelytės. Teip kad kėp tik Anelyte važiava iš kiema, gaidys užskrida unt vartų, saka:
– Kakarėko, svotelė, ne jūsų martela – laumė raganu!
To raganu išbėgus gaidį nuvija nu vartų.
Važiavo par girio – gegute:
– Kukū, svotelė, ne jūsų martela – laumė raganu: pažiūrėkit, pilnas čeverykas krauja.
Jėme jie tojaus to raganos dukterį ir sudegina. Teip jie padare ir su antru, ir su treči tos raganos dukterim. To raganu kojis sava dukterių taše ir važiuojant gaidys teip, kėp su pirmu, ir gegute pasake, kėp par girio važiava, ir jie sudegina visus tris. Tik ketvirtu sykiu kėp važiava, tė raganu dave Aneliute, ir čeverykė tika, ir unt šliūba važiuojint gaidys, užskridįs unt vartų:
– Kakarėko, svotelė, tė jūsų martela, ne laumė raganu.
Tas šulnelis ir to karvyte ir obela, kur mirdamu motinu buva palikus, paskui jo seke. Ir par girio važiuojint gegute saka:
– Kukū, svotelė, tė jūsų martela, ne laumė raganu.
Po šliūbu jo už metų atvažiava unt svečis raganu. Jos žentus žinoja, kad ji atvažiuos, tė jėme išsmalava arklį ir pastate pri durių. Atvažiava raganu, geldo kiaułę įsikinkus, su žarnom įsivadełėjis. Privažiava pri vartų, saka:
– Storaverpe, plonaverpe, aik man vartus atkelk!
Prėja pri durių, saka:
– Nuverskit to arklį šalin: aš negaliu įveit.
Saka:
– Mušk su runku – atsitrauks.
Kėp muše su runku – prilipa. Saka:
– Mušk su kitu – atsitrinks.
Muše su kitu – ir prilipa kitu. Muše su kojom – ir kojos prilipa. Saka:
– Mušk su pilvu, tė atsitrinks.
Muše su pilvu – ir pilvus prilipa. Dabar saka:
– Aik, arkly, nešk unt to ežerų, kur niekus nežina ir niekus neužeinu, ir ni paukštelis neužskrendu.
Arklys nułėke unt ežerų, nusimaude ir, prigirdįs raganų, sugrįža namo.

FIKSUOTOJAS: Jonas P. Gaubas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vabalninkas, m., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vabalninkas, Panevėžio aps., Kauno gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 285, Nr. 27
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal