Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2458&FId=4418&back=home

PAVADINIMAS: [Žmogus, supratęs gyvūnų kalbą]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Tą gi naktį ėjo vienas žmogus medžiodamas per girią ir išgirdo balsą:
– Gelbėkit, gelbėkit!
Balsas tas rodės atsiliepęs iš viršūnės medžio. Ilgai nelaukdamas, jis šovė ir išgirdo, tarytum kas suskambėjo ir nupuolė ant žemės. Paėjėjęs žiūri – guli ant žemės kepalas duonos, o ant to kepalo guli angis ir – gal iš baimės – dergia. Šalij kepalo randa raktus. Paėmė jis dabar raktus, o angis sako:
– Eikie paskui mane, o nuo mano motinos, kad išgelbėjai mane, gausi, ko norėsi.
Angis nuvedė jį į urvą, ir, įlindęs per ankštą skylę, jis pamatė dabar čion baisiai didelę motiną angį.
– Sakyk gi, ką tu nori? – paklausė angis.
– Aš noriu visų gyvulių kalbas suprasti.
Ir prašymas jo išsipildė.
Eina jis dabar namon. Atbėga jo šuniu du ir šnekasi terp savęs:
– Mūsų gaspadoriui atsitiks šiądien dvi nelaimi. Viena – vilkas norės jį girioj sudraskyt. Jei jis žinotų, tai savo drabužiais kokį nors kelmą aprėdytų, o iš tolo atsistojęs, vilką nušautų. Antra – vagis norės apiplėšt jo namus. Tu čion lik pas gaspadorių, o aš bėgsiu namus ginti nuo vagių.
Teip ir stojosi: žmogus aprėdė kelmą savo drapanom – vilkas atbėgęs šoko ant jo, o gaspadorius tik pykšt ir nušovė.
Ant rytojaus atbėga kitas šuo pas šitą, ką buvo su gaspadorium likęs, ir sako:
– O ką, ar gyvas dar gaspadorius? Aš vagis nuvijau: lojau, draskiausi, o paskui įkandau bernui į ranką – pabudo jis, ir nuvijome vagis.
– Ačiū Dievuliui – viskas gerai atsiėjo! – atsakė kitas šuo.
Pareina dabar gaspadorius namon, o gaspadinė kaip šoks ant jo:
– O tu toks, o tu toks!.. Tu valkiojiesi per naktis, o čion mus norėjo vagys apiplėšti, apvogti!
Gaspadorius tyli ir klauso. O šuo, kurs buvo likęs su gaspadorium, klausia kito:
– O ką ji tau davė lakt ant vakarienės?
– Vandens nebuvo, – atsakė kitas, – tai primyžo į šukę, įpylė miltų ir padavė – pavuosčiau ir išbėgau...
Tuom tarpu susipešė dvi višti, o gaidys sudavė vienai, kitai – ir tos nutilo. Gaidys pratarė:
– Kvailas gaspadorius! Turi vieną, o negali ją suvaldyti. Aš turiu dvyliką, o visas suvaldau. Neišmanėlis! Iškarštų smagiai kailį saviškei, ir gana!
Gaspadorius suprato gaidžio kalbą – ir teip padarė. Dabar, paėmęs raktus, eis ieškoti, kur jie tiks. Ilgai ilgai ieškojo. Ateina ant galo į vieną miestą. Užėjo pas bulmistrą, žiūri – visi raktai tinka į spynas, o pati bulmistro guli – serga. Dabar jis mislija: kas tai būtų? Jis nurengė bulmistro pačią ir mato, kad šonai grankulkėmis sudraskyti, raikštis nuo raktų numuštas. Taigi raktai žemyn nupuolė drauge su kepalu, o ji pati palėkė. O ji dusino tą angį – ji tai buvo ragana.

(Ožk.)

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 158-160, Nr. 16
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal