Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2470&FId=4430&back=home

PAVADINIMAS: [Vaikas išgelbėjo motinos užkeiktą dukterį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą gyveno neturtingas žmogelis. Nebturėjo jau ir pačios, turėjo tikt vieną sūnų. Žmogelis susirgo – nėra kam ir ligonį apžiūrėti. Ir atėjo toks senelis. Jis prižiūrėdavo ligonį. Ant galo ir pasimirė žmogelis. Senelis jį palaidoja ir pajėme sūnų į savo prieglaudą. Ką daryt, ir senelis buvo labai neturtingas. Išėjo jis su sūnumi per svietą ubagaudamas. Nuėjo jie į vieną dvarą. Pakalbėjo jie poterius. Šeimininke prašo, kad tas mažutis berniuokas pasiliktų ant nakvynės. Tad senelis prisakė savo vaikui:
– Tu visą vakarą kalbėk poterius. Kad paguldys tave į lovą, tu išlipk iš lovos ir palįsk puo lovos: ateis lerva tavęs suplėšytų, o puo lovos tavęs neras.
Teip įkalbėjęs senelis išėjo toliaus ubagauti, nes da toli buvo vakaras. Šeimininkė paguldė vaiką į pirmąjį kambarį. Vaikas atsigulė į lovą, bet neilgai gulėjęs išlipo ir palindo puo lovos. Jau artinosi pusiaunaktis. Vaikas gird, kad kasžin kas sužvangėjo, atidarė duris į jo kambarį. Pribėgo prie lovos – nebeišmana, ką daryt: lova šilta, o žmogystos nėra. Po valandeles išmušė dvyleka adynų. Lerva nužvangėjo į savo urvą, o vaikas vėl įsirėdė į lovą.
Ant rytojaus šeimininkė liepė tarnams išmesti kaulelius vaikelio iš lovos. Bet tarnai labai nusistebėjo, pamatę vaiką da gyvą lovoje.
Sugrįžo senelis į dvarą savo vaiką pasiimti. Šeimininkė nenor išleisti jo. Matyk, ji turėjo kas naktį pristatytė po vieną jauną berniuoką savo dukteriai, kurią ji pati buvo prakeikus. Senelis sako, kad į nakvynę jis sugrįš su vaiku. Ragana nenor tikėti ir prašo, kad jis jai ką nors paliktų. Senelis paliko vieną tarbą almužnos ir išėjo su vaiku. Eidamas senelis vėl pasakė vaikui:
– Kad šį naktį tavi paguldys į lovą, tu nemiegok, vis kalbėk poterius. Paskui išlipk iš lovos – atrasi mažas duris iš savo kambario. Atidaryk tas duris, nusileisk ant trepių ir sėskias ant krašto tų trepių. Paskui lauk ten: iškils grabas iš gilumo žemės, grabas atsidarys, išeis lerva ir eis prie tavo lovos. O tu tuo tarpu įpulk į grabą, užsidaryk dures grabo ir nebeįleisk. Ji ateis, kaip išmuš dvylika, pas grabą, tad tu liepk jai žegnotis, paskui iškalbėk prisakymus, išklausinėk katekizmas. Ant galo, jei ji persižegnos, kalbės su tavim prisakymus, tad gali atidaryti grabą.
Teip pamokinęs vaiką, sugrįžo jiedu į dvarą ant nakvynės. Norėjo ir senelis čia nakvoti, bet šeimininkė neprijėmė, sako, būk vietos nesan. Ir turėjo senelis eiti kitur nakvynės ieškotis. Paguldė vaiką į lovą. Tas vis meldžiasi, paskui išlipo iš lovos, atidare mažas dureles, kaip buvo senis sakęs, atsisėdo ant trepių, kurios ėjo į žemės urvą. Ir gird – su dideliu tronksmu iššuoko grabas iš gilumo žemės, atsidare grabas ir išėjo lerva. Ji nuėjo į vaiko kambarį, o vaikas tuom tarpu, įpuolęs į grabą, užsidarė. Lerva pažiūrėjo – lova šilta, ir kaip pradės lovą draskyt, daužyt! Išieškojo puo visą kambarį – nieko nerodo. Jau išmušė dvyleka. Ji puole dabar prie grabo, bet atrado užrakintą. Vaikas ir sako:
– Žegnokis.
Ji čypia, kaukia, nenor žegnotis. Vaikas sako:
– Jei nežegnosys, neįleisiu į grabą.
Tad lerva persižegnojo, kaip vaikas mokino. Paskui vaikas liep kalbėti prisakymus. Lerva ir nekalba. Tad vaikas prižadėjo neleisti į grabą, pakol neiškalbės kartu su juomi prisakymų ir katekizmų. Lerva turėjo kalbėti. Iškalbėjusi prisakymus, ji iš lervos tapo puiki, graži pana. Vaikesas atidare grabą. Ji šuoko jam ant kaklo ir nebežinojo, kaip dėkavoti už išgelbėjimą. Jie abudu atsisėdo ant grabo ir džiaugiasi.
Iš ryto atėjo motina buvusiosias lervos ir žiūr, kad vaika lovoj nebėra, – ji mislijosi rasianti kaulus, bet ir tų nerado. Eina į urvą lervos ir atranda besėdintį vaikiną ir savo dukterį. Motina krita ant žemės – iš jos iššoko trys krupes ir pati greit nudvesė. Jos duktė puo keletas metų, kaip suaugo vaikas išgelbėtojas, ištekėjo už jo, ir juodu paliko laimingu.

FIKSUOTOJAS: Ignas Rimkūnas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Telšiai, apskr., , , , Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Telšių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 308, Nr. 35
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal