Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2638&FId=4627&back=home

PAVADINIMAS: [Karalius ir milžinai padėjėjai]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Viens karalius pamislijo važuoti į svečius už marių pas kitą karalių. Susirėdęs ir išvažiavo karietoje su keturiais arkliais. Bevažuodamas keliu, sutinka šaulį beeinantį. Karalius sako:
– Kur eini? Sėsk, jei nori, važiuosime drauge.
Šaulys įsėdo. Važuoja tolyn ir privažiavo vėjinį malūną. Ir mato – žmogus atsistojęs ant stogo, vieną noses šnirpšlį užspaudęs, o iš antros betutans ant sparnų. Sparnai sukasi kaip iš pypkės, su dideliu greitumu. Karalius prašo malūnininko važuoti drauge. Ir malūnininks karieton įsėdo. Važuoja tolyn. Mato miške, kad žmogus, apsiautęs visą mišką su virve, veržia, ir medžiai su visomis šaknimis išsirauna iš žemės. Privažiavęs karalius klaus:
– Ką tu čia dirbi?
Milžionis sako:
– Pirkau biskį miško ir dabar noru išraute suvisu.
Karalius sako:
– Ar negalėtumei važuoti kartu?
Ir tas sutiko. Važuoja tolyn. Žiūri – eina žmogus keliu, vilkdamas pažemiu geležinę lazdą nuo 30 pūdų. Karalius klaus:
– Dėl ko tu velki tokią lazdą?
Milžionis sako:
– Kad aš negalėčiau eiti keliu, neturėdamas tokios lazdos. Nevilkdamas lazdos, nesusiturėčiau ir velns žino kur nusidaužčiau.
Ir tą karalius paprašė į draugystę. Visi ilgai važiavo ir paskui privažiavo jūrą, persėdo į laivą ir nuplaukė pas aną karalių viešėtų. Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių. Milžionis vaišino skyrium.
Beviešint karaliui anos žemės, pritrūko vyno, o pas šį karalių jo karalystėj buvo daugybė vyno. Tas šis karalius ir sako antram:
– Ar nori, aš parnešindysiu iš savo žemės vyno už adynos.
Antras karalius pradėjo iš jo juoktis. Pirmasis ir sako:
– Nu, jei netiki, tai susiderėkime.
Seniai ir susiderėjo: katras pralaimės, tas turės pridėti tiek piningų, kad galėtų panešte viens žmogus. Ir išsiuntė parnešti vyno tą milžionį, katras negalėjo susilaikytė be geležinės lazdos. Pasidėjęs lazdą, šis kaip vėjas išlėkė. Jau praėjo pusvalandis – vyno da nėra. Paliko tikt bertainis lig adynos – vis da nėra. Karalius nebežino, ką daryt. Siunčia šaulį pažiūrėt ant kalnelio, ar nematosi. Šaulys buvo dideliai didelio augumo ir pamatė, kad didelėj tolybėj pas mišką nešėjas vyno užmigo. Tad šaulys, pagrėbęs šaudyklę, šovė į tą mišką. Iš tokio tranksmo pradėjo laužyti medžių šakas. Tas pabudo ir akimirksniu pagrįžo.
Antrasis karalius pralaimėjo. Pradėjo piningus mieruoti. Pasiuvo iš skūros didiliausį maišą. Jau įpylė į galą maišo. Tad šis karalius pasivadino milžionį savo, kurs mišką veržė su virve. Ką ir kalbėti – tam nėra ni su vienu pirštu kuo kelti. Pil daugiaus – tas vis netur kuo kelti. Surinko iš visų skarbų, ir vis mažai, – paskolino iš svetimų karalysčių ir pripylė pilną maišą. Tas užsimetė viena ranka ant pečių ir iškeliavo. Karaliai supykę parsiskyrė. Piningus nunešė į laivą, ir karalius su visais saviškiais grįžo namūsn.
Karaliui išvažiavus, antras karalius, surinkęs daugybę stipriausių kareiviun, sėdo ant laivo ir pasivijo aną. Šis karalius mato, kad jau bus blogai. Malūnininks sako:
– Nebijokis, bus viskas gerai.
Užspaudęs vieną noses šnirpšlį, pūsterėjo, ir laivas kaip vėjas nuėjo. Paskui vėl mato – prisiveja. Malūnininks kaip pūsters iš abejų nosies skylių – laivas kaip iš armatos šūvio nulėkė ir daugiau nebevijos. Ir teip karalius laimingai pagrįžo savo karalystėn.

FIKSUOTOJAS: Ignas Rimkūnas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Telšiai, apskr., , , , Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Telšių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 389, Nr. 7
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal