ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2657&FId=4645&back=home
PAVADINIMAS: [Apie žmogų, velnio padarytą kunigu, o kunigą už apgavystę nuplaktą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas bernas. Aria jis pakelėj, ale jam labai drūta art, tai jis ėmė keikt. Ale atvažuoja ponas o tai buvo velnias ketvertu arklių. Tas pons iš tolo išgirdo, kad tas bernas keikia, atvažiavo ties tuo bernu, sako:
Kodėl tu teip keiki?
Ką aš nesikeiksu: drūta, negaliu išart, nor ką nori daryk!
Klausia tas pons:
O kam gerai gyvent, kad tau negerai?
Ot kam gerai ponam, kunigam.
Sako tas jam pons:
No ar tu norėtum kunigu būt?
Kad ir aš norėčia būt, ale negaliu būt, kad aš nieko nemokytas.
Tu nežiūrėk, ką tu nemokytas, ale ar nori būt kunigu?
Na, kad teip, tai norėčia.
Tuojaus iš jo klumpių stojo čebatai, iš rudinės pavirto sutonai, ir tuojaus davė jam raštą tas pons, kad in tokią ir in tokią kleboniją gali ait per kunigą. Nuvėjo in tą kleboniją, stojo per kunigą. Jau jis visus kunigiškus reikalus žino kaip tikras kunigas, mišias laiko, pamokslus sako.
Ale per vieną didelę šventę atgiedojo tas kunigas sumą. Po sumai atėjo in zokristiją ir jau tuojaus stojo su klumpėm ir su rudine tąj pačia, kur kitąsyk bernavo. Kunigai neišmislija, kas čia pasidarė iš to kunigo. Visi kunigai kaipo apgautojį nuvedė ant kapinių, guldė ant kožno kapo ir vis jam davė po penkias rykštes. Ale jau jis gau rasi kokią šimtą rykščių atvažuoja tas ponas su šešetu arklių, sako:
Jau gana, nemuškit.
Ir stojo vėl, kaip buvo, kunigu ir yra. O tas pons tik tiek jam pasakė:
Kad už mokslą negavai mušt, tai dabar turėjai gautie.
Ir liko kunigu ik smerties.
PATEIKĖJAS: P. Miliauckas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1895
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 388-389, Nr. 32
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 289-290, Nr. 32
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal