Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2658&FId=4646&back=home

PAVADINIMAS: [Apie žmogų, velnio padarytą kunigu]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ponas girtuoklis. Jis gėrė gėrė, pragėrė savo dvarą ir jau liko ubagu. Aina duonos prašinėdams, ale kaip jam nepratusiam, jam labai baisiai išrodė. Sako vieną kartą: „Kad nors kas man kokį geresnį gyvenimą duotų...“ Ale kur buvęs nebuvęs jau velnias ir čia pas jį:
– Na, ar tu nenorėtum būt kunigu?
– Norėt norėčia, ale kad aš nemoku mišių laikyt...
– Tu mokėsi ir tropysi viską. Ale kaip mišias laikysi, tai turi vis durt in ostiją...
– Na, gerai – aš teip padarysu.
O tas velnias žinojo, kur kunigo reikėjo. Jis jį aprėdė kunigu ir nuvedė tenai, o ten kunigo kaip labai reikėjo, tai jį ten ir priėmė – mislio, kad gers kunigas. Jis kaip išeina an mišių, vis duria ostiją. Jau jis ten prabuvo kokią pusę metų.
Ale sykį insižiūrėjo tarnas, katras prie mišių tarnavo, kad jis duria ostiją ir kraujas bėga. Toj klebonijoj buvo klebonas ir da viens kunigas labai geras. Sako tas tarnas tam kitam kunigui:
– Kad, – sako, – ans kunigas bado ostiją ir kraujas bėga...
– Ale, – sako, – ar tu nemeluoji?
O tas tarnas prisiegodams patvirtina, kad teisybė. Tas kunigas pasakė klebonui, kad teip yr su tuom kunigu. Dabar tas klebonas sako tam kunigui, kad „sakęs ans kunigas, jog tu per mišias badai ostiją...“
– Katras teip sako, kad aš badau, tai jis pats save nusidurs...
Ale vakare aina jis iš piktumo pas aną kunigą – ano durys užkabytos. Pabarškino in duris. Sako anas:
– Kas čia? Aš poteriauju.
Ale pasikėlęs atidarė duris ir vėl sėdo poteriaut. O šits velniakunigis išsitraukė peilį ir sako:
– Ar atsižadi Dievo, Motinos švenčiausios? O jei neatsižadi, tai nuduriu!
Tas kunigas bailus buvo – sako:
– Atsižadu.
Ale jis neva tik tyčia atsižadėjo. Kaip tik atsižadėjo, tep tas velniakunigis jam krūtinę peiliu perdūrė ir pats išėjo.
Anryt apsižiūri tas klebonas, kad kunigas perdurtas. O tas velniakunigis sako:
– Aš sakiau: katras tep sako, kad ostiją badau, tai jis nusidurs...
Nale atėjo atlaidų diena. Jau pareina tam velniakunigiui suma laikyt – jis insimetė in ligą, jau tąsyk jam gerai perėjo. Ale atėjo kiti atlaidai – jau noroms nenorams turėjo ait an paskutinių mišių. Kaip tik išėjo an mišių, tep tik vėtra bažnyčioj pakilo ir išnešė tą velniakunigį. O tas nudurtasis kunigas, ką atsižadėjo iš baimės Dievo ir visų šventųjų, tas nuvėjo teipogi in peklą.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 389-390, Nr. 33
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 290-291, Nr. 33

Spausdinti

Atgal