Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2709&FId=4698&back=home

PAVADINIMAS: [Trys broliai]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo trys broliai. Jie visi trys turėjo po arklį ir po šunytį. Dabar, tėvams numirus, reikės jau jiems skirtis. An tos atminties pasisodino jie visi po leliją. Dabar sako vyriausias brolis:
– Aš josu in svietą. O kad jau mano lelija išdžius, tai žinosit, kad jau manęs gyvo nėr...
Ir išjojo jis. Jojo jojo – atjojo in tokį kalnuotą kraštą. Rado tokią pirtelę, toj pirtelėj rado vieną mergą. Jis ją ėmęs ir vedė už pačią.
Ilgai ten, trumpai po veseiliai žiūri, kad vienam daikte iš tokio aukšto kalno dūmai rūksta. Klausia:
– Kas ten per dūmai?
Sako:
– Pekla, velniai ugnį kūrena...
– Kad tai ten pekla, aš josu pažiūrėt, kas ten joj yra.
O toj pati jam sako:
– Nejok, nes ten katrie tik nuėjo, visi galą gavo, ir tu iš ten gyvas negrįši...
Ale ji jo negalėjo pergint – jis ten išjo. Atjojo pas tą peklą – stovi priešais ragana. Jis kaip tik prijo prie tos raganos, toj ragana tuoj jam kirto žagaru, paskui arkliui ir šunyčiui – ir visi pavirto in akmenis!
Žiūri anie broliai, kad jau jo lelija nudžiūvus, – sako:
– Jau jis negyvas...
Joja antras – ir tas pataikė in tą pirtelę. Klausė:
– Kas ten ana per dūmai?
Sako toj:
– Pekla...
– Aš josu pažiūrėt...
Sako:
– Nejok, nes nesugrįši.
Jis vėl jos neklausė – išjo. Kaip tik nujojo prie peklos pas tą raganą, toj ragana vėl šmakšterė su rykštaite jam, arkliui ir šunyčiui – ir vėl pavirto visi in akmenis.
Tas jauniausias brolis žiūri, kad jau ir ano lelija išdžiūvus, – joja jis savo brolių ieškot, kur jie mirtį rado. Jojo jojo – pataikė jis vėl in tą pirtelę pas tą moteriškę. Jis ten apsinakvojo. Klausia jo:
– Iš kur, kur joji?
Sako:
– Joju ieškot savo brolių pražuvusių...
Sako:
– Tavo broliai ir čia buvo...
Ale jis žiūri, kad kalnuose dūmai rūksta. Klausia:
– Kas ten per dūmai?
Sako:
– Tai pekla. Tavo broliai ir ten jojo ir nesugrįžo...
– Na, tai aš josu jų ieškot, kur jie dingo.
Ir išjo sau. Atjojo per tokias girias pas peklą, pas tą raganą. Toj ragana sako:
– Duok sykį šitam tavo šunyčiui su šitąj rykštaite užkirstie – aš jo bijau, kad jis man neinkąstų...
Tas ką nedavė, ale, iš tos raganos rykštaitę ištraukęs, kaip davė jai per galvą – toj ragana ir pavirto in akmenį! Žiūri jis, kad tiek ten daugybė akmenų! Jis kaip ėmė vis kirst per tuos akmenis! Teip kaip tik kirs per akmenį, tai vis stoja žmogus ar koks gyvulys. Prisikėlė jis tuos savo brolius ir da daugybę žmonių! Parjojo jie visi trys in tą pirtelę – o jie buvo visi trys vieno veido, – toj moteriškė nepažinsta, katras jos vyras. Tai ji apsirgo, atsigulė in lovą, tai tuojaus katras jos buvo, tuoj prie jos priėjo, ir tada ji pažino, katras jos buvo.

PATEIKĖJAS: Pranciška Šikarckiūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 398-399, Nr. 38
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 298-299, Nr. 38

Spausdinti

Atgal