Knygadvario objektas "Pasaka AT 330B+1154* [Velniai terboje]" >> "[Velniai terboje]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2738&FId=4727&back=home

PAVADINIMAS: [Velniai terboje]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Sykį maskolius* išsislūžyjęs ėjo iš vaisko namo. Užėjo į vieną karčemą, rado girtuoklį. Girtuoklis pas maskolių prašo, šnapso kad nupirktų. Maskolius sako:
– Aš pinigų daug neturiu, tiktai turiu tris fenigus.
Tai dabar girtuoklis sako:
– Tai pirk man nor už tuos tris fenigus.
Maskolius nupirko. Tas girtuoklis per dėką davė jam tarbą ir lazdą. Tas maskolius išėjo sau. Ėjo per miestą – užsimanė rūkyt tabako. Mostelė su lazda – pilna tarba tabako pasidarė. Aina maskolius toliau – užsimanė valgyt. Pamatė jisai duonos. Mostelė su lazda – pilna tarba duonos priėjo. Aina jisai toliau. Užėjo į vieną dvarą pas poną. Įėjo į kukną, klausė kukoriaus:
– Ar negalima gaut pas jūs poną nakvynės?
Sako:
– Pas mumi mes patys nemiegam, važiuojam kitur miegot. Aik klausk pas poną.
Nuėjo maskolius pas poną. Ponas sako:
– Gali miegot. Jeigu tave nesudraskys, tai galėsi miegot.
Ponas liepė užkinkyt arklius į bričką ir atvažiuot pas pakajus. Atvažiavo kučėrius, įsėdo ponas su visa savo šeimyna ir išvažiavo, o maskolių paliko. Maskolius atsigulė į lovą ir miega. Atėjo velniai su visa savo veselija, inėjo į pakajų ir pradėjo šokt. Ale vienas velnias sako:
– Čia žmogiena smirda.
Nuėjo pas tą maskolių, lovą parvertė. Maskolius vėl lovą pasistatė ir vėl atsigulė. Atėjo kitas velnias ir vėl parvertė lovą. Maskolius vėl pasistatė lovą ir atsigulė. Atėjo vėl vienas velnias ir norėjo verst. Maskolius mostelė su lazda ir pasakė:
– Visi velniai į tarbą!
Visi velniai ir suėjo į tarbą.
Iš ryto parvažiavo ponas, klausė maskoliaus:
– Nu, ką gi tu matei?
– Ką mačiau, tai mačiau! – Klausė maskolius pono: – Ar tu daug turi kūlikų?
– Šešis turiu.
Nunešė maskolius velnius į klojimą. Nunešęs liepė kūlikam kult. Kūlikai pradėjo į tarbą mušt – visi velniai pradėjo cypt. Tas maskolius išnešė tarbą lauk pas prūdą ir iškratė iš tarbos velnius. Ir parėjo pas poną. Ponas sako:
– Na, ką, ar daugiau velnių nebus?
– Nebus jau, – sako.
– Na, tai gerai, kad tu iščystijai mano namus, tai aš tau duosiu savo dukterį už pačią ir pusę savo lauko.
– Na, tai gerai, – sako.
Ir apsiženyjo.
Ėjo sykį apvaikščiot savo lauko. Užėjo pas tą prūdą, kur jis iškrėtė tuos velnius. Užsimanė jisai maudytis. Nusivilko marškinius ir įlipo į vandenį. Vienas velnias buvo nesumuštas. Pasigavo tą maskolių per vidurį ir sako:
– Aha, – sako, – užmuštojau! Dabar mes tau galą padarysim.
– Išleisk, – sako, – per biskį pas pačią atsisveikyt.
Tai paleido velnias maskolių. O tas maskolius išlipo iš vandenio, paėmė pačią ir pastatė ant galvos. Velnias laukė laukė, kad jis vėl ateitų į vandenį, – nesulaukė. Atėjo pas maskolių ant kranto – pamatė, kad jis vėl turi tarbą. Įkišo pirštą pačiai į š...., pauostė:
– Aha, – sako velnias, – tu nori ir mane užmušt. Gyvęk tu, daugiaus mes tau nieko nedarysim.
Ir jis atsitraukė.

FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pajiesys, Priedos vls., Marijampolės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 404-406, Nr. 41
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 303-305, Nr. 41

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 175

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal