Knygadvario objektas "Pasaka AT 1164B [Ir velnias negali gyventi su našle]" >> "[Ir velnias negali gyventi su našle]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2765&FId=4753&back=home

PAVADINIMAS: [Ir velnias negali gyventi su našle]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo diedas su boba. Jiedu labai nesutiko: būdavo, kasdien barasi, pykstasi, smaugiasi. Ir an galo tas diedas prasikeikė, o numiręs turėjo ait in peklą. Velniai dabar pekloj jam visokias kančias daro, o jis vis juokiasi. Klausia velniai:
– Dėl ko kiekvienas žmogus peklos kančių bijo, o tau baisiausi kankinimai – tai tau vis juokai?..
– Ką man nebus juokai, kad aš, an svieto būdamas, turėjau tokią bobą ir no jos didesnes kančias kenčiau kaip čia...
Sako vienas velnias:
– Na, kad tep, aš aisu pas tą bobą, bandysu su jąj apsiženyt – žiūrėsu, kaip ten bus su jąj...
Atėjo pas tą našlę, ir toj sena boba su visom keturiom už jo ištekėjo.
Ale tas velnias po veseiliai toks miklus, toks mitras – kad ką tik ta boba sumislija, tep jau to velnio padaryta! Ale toliau jau ir tą velnią ima nagan, jau ir an to plūsta! Inlandino vienąsyk tą velnią in pečių, kad sukrautų durpes, o kaip negerai sukrovė, toj boba plūsdama sako:
– O tu šėtone, kaip tu durpes sukrovei!.. Kad aš tau užkursu vantą!..
O tas velnias sako: „Jau man ledaka, kad tu jau ir vardą mano žinai, – jau man čia po gyvenimui“. Ir bėgt tas velniuks, o ta boba – vyt! Jau toj boba ne per toli genasi. Mato velniuks, kad jau pagaus, – atbėgo pagirij pas žmogų, – o žmogus vežimą šieno krovėsi, – sako:
– Žmogau, susimildams, pakavok tu mane no tos bobos – aš tau duosu krepšį pinigų...
– Na, tai aik šen, aš tave pakrausu po šienu, tai ji tavęs neras.
Tas velniuks tuojaus užšoko an vežimo, šmakšt ir palindo po šienu, o tas žmogus jį šienu apkrovė. Atbėgo toj boba, sako:
– Žmogau, ar nematei čia bėgant tokį žmogų?
Sako:
– Nemačiau...
– N’o kur tas ledokas nubėgo? Jau čia giria, – sako, – jau aš jo vienok nepagausiu, jau reik grįžt atgal...
Ir nudūlino sau. O tas velniuks išlindo iš to šieno drebėdamas. Tuojaus nubėgęs atnešė tam žmogui krepšį aukso, o pats, nukūręs in peklą, tą žmogų paleido iš peklos, sako:
– Gana tau kankintis – aik tu sau, kur nori: jau ir aš pabandžiau gyvęt su tąj boba ir turėjau bėgt...

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 410-411, Nr. 44
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 217

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 308-309, Nr. 44

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal