Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2796&FId=4790&back=home

PAVADINIMAS: [Magdalena ir velnias (numirėlis)]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tokia merga, vardu Magdalena, buvo gana graži ir turtinga. Ale paprato pas ją toks ponaitis. Jau jiedu ten linksminasi kelis vakarus, bet anas ilgiau nebūna kaip iki gaidžių. Toliau ji insižiūrėjo, kad jis tur vieną koją žmogišką, kitą – arklio. Jau ji nusigando. Atėjo kitą naktį – toj merga pririšo jam prie skverno galą siūlo no kamuolio, kada jis ėjo atgal, iš kur jis buvo atėjęs. Anryt aina ji žiūrėt, kur jo nuveita. Aina tuom siūlu – nuveita in kapines: kape skylutė ir ten tas siūlas intrauktas. Jau ji visai nusigando. Parėjo namon. Atėjus vakarui, ji savo duris užrišo ražančium.
Vakare atėjo tas ponaitis. Priėjo prie durių – jau ineit negali. Šaukia, sako:
– Magdalena, atdaryk duris!
– Nedarysu..
– Kad neatidarysi, tai tavo tėvas mirs.
– Tegu miršta, o neatidarysu.
Anryt tėvas numirė. Vakare jau jis vėl ateina, o anoj vėl užsirišus. Atėjo pas duris:
– Magdalena, atidaryk duris!
– Neatdarysu...
– Kad neatdarysi, tai tavo motina mirs.
Tuoj numirė motina.
Kitą vakarą jis vėl, atėjęs pas duris, šaukia:
– Magdalena, atdaryk duris!
– Neatidarysu.
– Kad neatdarysi, tai tu rytoj mirsi.
– Kad aš ir mirsu, vienok neatdarysu.
Jis jau nuvė no durių, kur jam reikėjo, o ji pasakė – sako:
– Kaip aš numirsu, tai iškaskit skylę po slenksčiu ir mane negyvą ištraukit apačia slenksčio, o paskui mane lydėkit ne keliu, ale laukais, o paskui an grįžkelės pakavokit.
Kaip jau ji numirė, iškasė skylę po slenksčiu, ją ten ištraukė, paskui lydėjo laukais iki grįžkelei ir an grįžkelės ją pakasė.
Po laidotuvių vakare ateina tas kipšas vėl ir klausia:
– Slenksti slenksti, ar lydė per tave Magdaleną?
– Ne.
Klausia kelio:
– Ar lydė čia Magdaleną?
– Nelydė.
Jau jis nežino, kur ji dingo, – nuvė savo keliais.
O an tos grįžkelės, ten, kur toj pana pakavota, išaugo labai graži radasta (rožė), pražydėjo... Ale važiavo per tą grįžkelę vienas ponas. Pamatė, kad tokia graži radasta išaugus, – jis ją nuskynė, parsivežė namon ir užkišo pakajuj už abrozo. Vietoj kad kvietka vystų, tai ji kasdien da vis gražyn aina. Mislia tas ponas: kas čia per kvietka?.. Ale jis nupirko naują puodą, uždegė vaškinę žvakę, padėjo an stalo ir užvožė tuom puodu, sėdi ir laukia. Ale kaip tik susibarškino, tep tą puodą nujėmė no žiburio. Ogi žiūri – sėdi an stalo graži merga ir galvą šukuojasi. Kaip ją tokiu žiburiu apšvietė, jau daugiau ji in kvietką negalėjo pasiverstie. O tas pons buvo jaunikis. Kaip jis pamatė, kad ji tokia graži, jis tuojaus ją vedė, ir laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: Barbora Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 418-420, Nr. 50
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 316-317, Nr. 50

Spausdinti

Atgal