Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2797&FId=4791&back=home

PAVADINIMAS: [Muzikantas pasikorėlės vestuvėse]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo vieną dukterį. Jis kartą išvažiavo in miestą, o kada grįžo atgal jau pas savo lauką – pasivijo jį toks ponaitis, sako:
– Pavėžyk tu mane...
Sako:
– Kur aš tave vešu, kad jau aš pas savo namus...
– Ale, susimildamas, tik tu mane pavėžyk, aš tau užmokėsu – aš ainu in veseilią...
– Na, sėsk.
Važuoja jiedu. Tuoj privažiau tokį dvarą, tas dvaras aptvertas aplink. Sako:
– Sustok, aš aisu tau vartus atkeltie.
Atkėlė vartus, užvažiau an dvaro. Atėjo in pakajus, žiūri – svotba. O jau šoka, tai šoka jo duktė su tokiais ponaičiais! Vis vienas paleidžia, kits paima. Ateina tas ponaitis, katrą pavėžino.
– Nale, – sako [tas žmogus], – jau man laiks namon važuotie, nežinau, kas ten namie yra...
– Palauk biskį, tuo veseilią baigiasi, tai galėsi važuot.
Ale jau šoka! Netoli gaidžiai. Sako tas žmogus:
– Jau važuosu namon.
– Na, tai galėsi važuot – aš ainu tau vartus atkeltie.
Atkėlė vartus, užmokėjo. O jis išvažuodams prisidirbo tokių kryžiukų ir primėtė... Parvažiau namon – ogi pasakoja jam, kad duktė šiandien pasikorė. O tas tėvas sako:
– Aš jau ir an jos veseilios buvau.
An rytojaus aina jis žiūrėt in tą dvarą. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė. An kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta, rado ir tuos kryžiukus, kur padirbęs primėtė.

PATEIKĖJAS: Šikarckienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 420, Nr. 51
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 317, Nr. 51

Spausdinti

Atgal