Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2801&FId=4796&back=home

PAVADINIMAS: [Vakaroti pakviesta laumė]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pasakoja, vieną vakarą ėję dvi mergi pas kaimyno mergas vakaroti. Per pievą beeinant, užmatė jiedvi begulinčią kumelę – o tai buvo laumė teip pasivertus.
– Eime, kumele, vakarot, – pratarė viena mergina. Ir nuėjo abidvi pas kaimyną. Susiėjo dabar čion daug merginų iš viso kaimo ir pradėjo vakaroti: viena siuva, kita verpia, trečia mezga, tai rištuvus, juostas, apartes audžia, penkta ar šešta staklėse abrūsus dovanoms audžia. Senesnės moterys vilnas kedena, plunksnas plėšo. Vaikinai susirinkę tai dainuoja drauge su mergomis liūdnas ir linksmas dainas, kiti, pakulas sukdami arba rimbus vydami, pasakoja pasakas, mįslius mena – ir visa sueiga linksminasi, juokiasi, kvetoja, nors butas (grinčia) ir ne pervirš puikus ir nelabai šviesu viduje, nes ant lentynos degė tik smalos šukė, o ant kudmento jau skiedros baigė gruzdėti... Jau buvo gerai po naktipiečių. Teip bedainuojant ir besilinksminant, tik bar bar bar į duris visnąsyk, kitą, trečią. Merginos krūptelėjo. Vienas vaikinas atidarys dar duris pažiūrėt – tik kyšt kumelės galva per duris.
– Ir aš ateinu vakarot, – pasakius ji į butą įžengė. – Na, taigi duokite ir man kokį nors darbelį.
Merginos labjausia, bet ir visi nusigando: kas čion daryt? Padavė viena mergina savo mezginį – laumė mezga, mezga, mezga, o po kelių valandėlių mezginys jau pabaigtas. Kita padavė rištuvus, trečia – juostą, ketvirta – varpstę su dideliu, rodos, kuodeliu linų, – visus darbus į akimirką laumė pabaigia. Kaip jau paėmė abrūsus austi, regėdama tuojau baigsianti, suriko:
– Steliuokit man daugiaus darbo, nes bus jums negerai, jei aš be darbų pasiliksu: suėsu aš jus!
Bet tuo tarpu laumei nebematant viena mergina dasiprotėjus laukan išsprūdo, o atėjus vidun, pratarė:
– Sesytės, sesytės! Kasžin kas čion ir pietuose, ir rytuose, ir vakarų pusėj, ir žiemiuose rėkauja ir verkšlena – rodos, vaikų mažų balsai.
Tai laumė išgirdus, nepabaigus dar audimo, tik strakt iš staklių iššoko:
– Ui ui ui, tai mano vaikai verkšlena, – pratarus iš buto iškulnėjo.
Vaikinai dabar tik brakšt brakšt duris tuojaus drūtai uždarė. Laumė paklausius, paklausius lauke ir, neišgirdus nė mažiausio verksmo, suprato apgauta asanti. Grįžta dar ji prie buto – durys uždarytos, negal eiti.
– Apgavot mane dailiai. Aš jums būčiau parodžius, – pratarė ji, už durių stovėdama, ir išnyko.
O merginos per kiaurą naktį miego nemiegojo – drebėjo iš išgąsties...

(Ožk.)

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 215-216, Nr. 15
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal