Knygadvario objektas "Pasaka AT 501 [Trys laumės pagalbininkės]" >> "[Trys laumės pagalbininkės]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2810&FId=4810&back=home

PAVADINIMAS: [Trys laumės pagalbininkės]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toki žmonės, jie turėjo dukterį. Ale toj duktė tokia buvo tinginė, kad jau tėvas su jąj jokios rodos negavo. Jau ji teip tėvui įsipyko, kad jis pirma išmetė jos vindelį per duris, o paskui ją išmušė. Sako:
– Aik tu iš mano akių, kur tave akys neša!..
Verkia mergina lauke stovėdama. Atvažiuoja ponas, klausia to žmogaus, ko ji verkia. Sako:
– Verkia – nežino, kur eiti. Aš negaunu su jąj rodos: jau viską suverpė, dabar iš sienų samanas traukia ir verpia. Išpešė samanas iš sienų – sušalsim! Jei jau išvariau, tegul aina sau, kur jos akys neša...
Tas pons sako:
– Aš turiu daug verpimo, tai man bus gera tokia verpėja.
Įsisodino ją į vežimą ir parsivežė namon. Pons nuvedė ją į klėtį, kur jo buvo sukrauti linai ir pakulos, sako:
– Jei suverpsi per naktį čion viską, tai aš tave paimsiu už pačią.
O tas ponas dar buvo nevedęs. Ją užrakino toj klėtij. Verkia atsisėdus, kad ji tokia netikus – ji nežino, kaip pradėt siūlą daryt... Ale ateina pas ją trys mergos, klausia:
– Ko verki?
– Ką aš neverksiu: uždavė man ponas šitas pakulas ir linus per naktį suverpti, tai kad aš suverpčiau, tai mane šits ponas imtų už pačią, o jei nesuverpsiu – gausiu rytoj į kailį ir išvys jis mane...
Sako tos mergos, – o tai buvo laumės:
– Ar paprašysi mus ant svodbos, tai mes tuoj suverpsim?
Sako:
– Paprašysiu. Ale kaip jus paprašyt?
– Ateik į sodą, sakyk: „Retadante, Didžpape, Storšikne, – ant svodbos!“
– Na, gerai!
Tuojaus sėdo jos verpt, kitos – lenkt, – tik tolkų prikabino pilną klėtį! Jau suverpė viską.
Ant rytojaus atėjo tas ponas pažiūrėt – rado jau viską suverpta. „Na, – sako tas pons, – su tokia tai galima gyvent“. Tuojaus padavė užsakymus, surengė svodbą. Ji, nuėjus į sodą, sako:
– Retadante, Didžpape, Storšikne, – ant svodbos!
Tuojaus jos atbildėjo. Tas pons žiūri į tas mergas:
– N’o šitos kas per vienos?
– Tai mano giminės.
– N’o kodėl šitos toki reti dantys?
Sako:
– Nuo verpimo. Kaip spalius dantimis traukė, tai jau išlūžo.
– Na, o šitos kodėl tokia plati subinė?
– Nuo sėdėjimo.
– N’o šitos kodėl toki dideli papai?
Sako:
– Tai nuo vaikų žindimo.
Apsiženijo tas ponas. Po svodbai jis neduoda verpt, kad nebūtų ir jos toki reti dantys kaip anos. Sėdėt ilgai neduoda, kad nepasidarytų ir jos tokia plati subinė kaip anos. Žindyt nedavė, kad nebūtų toki dideli papai kaip anos. Ir liko ji ponia teip, kaip reik. Tinginumas jau jos negalėjo pasirodyt.

(Ad. Krukis iš Ožkabalių.)

PATEIKĖJAS: Adomas Krukis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 220-222, Nr. 23
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal