Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2816&FId=4815&back=home

PAVADINIMAS: [Broliai vilkai ir sesuo]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus. Ale numirė jo pati – liko du vaiku ir mergaitė. Tas žmogus apsiženijo – kita pati pasitaikė ragana.
Ale tuodu vaikučiu sykį išbėgę ant kiemelio šokinėja. Tas tėvas sako:
– Žiūrėk, kaip tie vaikai šokinėja.
Sako toj močeka:
– Šokinėja, šokinėja... Kad jie pavirstų į vilkus ir išbėgtų į laukus!
Ir teip tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus.
Paaugo toj mergaitė – pasiėmus kelis abrūsus ir išėjo savo brolių vilkų ieškot. Aina per svietą – užpuolė vakaras. Priėjo tokią pirtelę, apsinakvojo. Papasakojo, kur aina. Ant rytojaus norėtų jau aiti – tos pirtelės moteriškė sako:
– Iššluok grintelę – duosiu pusryčių ir galėsi sau ait.
Iššlavė aslą. Toj boba sako:
– Susemk tas saišlavas, susirišk į skepetaitę – tau jų gal kada prireiks.
Davė jai pusryčių, – o ta boba tai buvo Saulė, – išėjo ji toliau. Priėjo kitą pirtelę, vėl ten apsinakvojo – o ta stubelė buvo Mėno. Antryt sako jai:
– Iššluok grintelę. – O ji išpasakojo, kur ji aina ieškot brolių. – Susisemk tas saišlavas – tau bus jos rasi kada nors reikalingos. O kaip tu iš čion išeisi, rasi tokį stiklinį kalną – tame kalne tavo broliai gyvena.
Ji tos stubelės aslą gražiai iššlavė, susisėmė saišlavas į skepetaitę, išėjo. Ėjo ėjo per tokias girias ir kalnus, jau daėjo tą stiklinį kalną – negal užlipt! Ale ji atsiminė, kad ji tur tų mėšlų skepetaitėj. Tai ji tuos mėšlus po biskį vis pilt ir pilt, vis pilt ir lipt ir užlipo ant pačios viršūnės. Ant to kalno rado tokį urvą, tokią didelę skylę – ji tąj skyle įlindo į tą kalną. Ale tam kalne nieko nerado. Pakabino ant sienos du abrūsu, o pati užlindo į užkakalį.
Vakaran jau parėjo tuodu jos broliu vilku. Žiūri – ant sienos du abrūsu kabo.
– Kas tai yr, – sako vienas, – kad pas mus niekad niekas nebuvo, o dabar jau čion du abrūsu pakabintu? Rasi čion mūs sesutė atėjo? Ar tu čion, sesuo? – klausė tie vilkai.
Ji atsišaukė:
– Aš, broleliai!
– N’o kaip tu čion atėjai, kad mūs tiek metų nieks dar nerado?
– Man, – sako, – tokia boba jus parodė. Rasi galėtumėt, broleliai, ait jau su manim?
– O kaip mes aisim, sesele, kad mes vilkai ir mes turim būt vilkais... Tai jei tu iškęstum tris metus nieko nešnekėjus, tai tada mes vėl pavirstumėm į žmones.
Jai kaip tik pasakė, ji tuojaus nustojo šnekėjus. Virė jiems valgį ir sau ir tylėjo.
Ale jojo toks ponaitis per tas girias pro tą kalną medžiodamas – žiūri, kad iš kalno dūmai rūksta. Nusiuntė savo tarną:
– Aik, – sako, – pažiūrėk, kas ten iš to kalno teip dūmai rūksta.
Atėjo, įlindo į tą skylę – rado tą merginą. Ale su juom nieko nešnekėjo, – o ta labai graži buvo. Atėjęs tam savo ponui teip ir pasakė. Nuėjo dabar pats tas ponaitis. Nuėjęs pamatė, kad ji tokia graži. Nežiūrėjo ant to, kad ji nieko nešneka, vienok ten ją nepaliko – išėmė iš to kalno ir parsigabeno į savo dvarą. Kaip jis parsigabeno ją, ji ėmus nuo jo ir pabėgo pas laumę. Gale jo lauko riogsojo tokia pirtelė, o toj pirtelėj gyveno laumė, – ji pas tą laumę teipogi nieko nešnekėjo. Toj laumė nuolat verpė, tai ji jai padėjo verpti. Ir ten abi mito, pakol pasibaigė tie trys metai. Paskui prašnekėjo toj merga:
– Na, – sako, – ačiū tau, laumele, ką tu mane išmaitinai. Dar šits ponas neapsivedęs – aisiu aš pas jį ir už jo tekėsiu.
O toj laumė:
– Paprašyk ir mane ant dovanų.
Nuėjo ji į tą dvarą ir tie jos broliai atėjo žmonėmis. Tas pons tuojaus surengė svodbą ir apsiženijo. Ant dovanų atnešė toj laumė stuką drobės ir sako:
– Siūk iš to stuko drobės visiems marškinius, ir vis bus, tik nematuok.
Prisiuvo sau ir savo vyrui marškinių, ir broliams – o tam stuke vis tiek ir tiek! Ji jau ir užmiršo, ką jai ta laumė sakė, – išmatuos, kiek dar ji tur. Kaip tik išmatavo, jau paskui daugiau neaugo, tik tą drobę išsiuvo, ir buvo gana.

(G. Lizdienė iš Ožkabalių.)

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 229-231, Nr. 26
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal