Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2881&FId=4879&back=home&back=home

PAVADINIMAS: [Apie tikrą ir netikrą velnią]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą gyvenus kokioj pirtelėj pakluonės’ viena našlė su penketu vaikelių labai vargingai. Ji vieną kartą pamačius pas tą savo pirtelę piningus degant, tai ji iškasus. Ir pamatęs kaimyns ją iškasant. Daugiaus – tas jos kaimynas vidurnaktij ir atėjęs užsitaisęs ožia ragus, gelžies nagus, kokiom ten žarnom krūtinę apsidraikęs, degantį meduogalį į dantis įsikandęs ir ėmęs apė jos langelį brazdintis, baidytis ir prašąs:
– Atiduok mano piningus!
Ta žmonelė nusigandus ėmus apžadus daryti: „Duosiu kuningui tų piningų ant mišių, ant bažnyčios“, – ir t. t. Tas baldęsis, baldęsis ir nueidams pasakęs:
– Tai šiąnakt tiek, bet kad rytoj naktij ateisiu, tai ne teip bus...
Antrąnakt atėjęs da labjaus ėmęs baidytis ir prašąs:
– Atiduok mano piningus!
Ta žmonelė drebanti, da didesnius apžadus daranti! Tas drąskęsis, drąskęsis – vėl nueidams pasakęs:
– Jau kad trečią naktį ateisiu, tai tą visą trobelpalaikę išardysiu ir tave pačią nusmaugsiu, tai tu pamatysi, kokias štukas bus su manim...
Daugiaus – tai ji per visą dieną pardrebėjus ir nežinanti, kaip čia nuo jo bus išsisukti! Šit vakars temst – kasžin kas brakš brakš, ir įein į jos tą pirtelę. Ši žiūrinti – toks gražus ponaitis su muškieta, trys švilpikai ant krūtinės – šiaulys. Tas jai labą vakarą davęs ir prašąsis, kad leistų jam čia patupėt, kad šunys kiškį atvarys. Ta žmonelė prasidžiaugus ir tuoj jam kedelę padėjus, bet jis nesėdęsis nė ant tos jos kedelės – atsitūpęs ant kubila, ant durių nusisukęs, muškietą tarpkojij pasistatęs ir tupiąs.
Šit jau apė kokią vienuoliktą valandą naktij atpuoląs tas jos kaimynas ir tiesiai per išgriuvusius skliautus ant jos aukšto ėmęs baidytis ir rėkauti:
– Atiduok mano piningus! – ir nuo aukšto žemėn, tuo pro duris į vidų! Tas ponaitis tuoj stakt į kojas jam priešais ir klaus:
– Kas tu toks asi?
Šita atsakęs:
– Velns.
– Kelintos gildijės?
Tas sakęs:
– Pirmos!
Ponaitis:
– O aš dvyliktos!
Tuoj kapt į nagus tą, nė pro duris nebenešęs! Buvęs langelio viens šybs išdužęs – išvilkęs pro tą skylę su visais ragais, su visais nagais. Kai ėmęs švelpt su tais savo švilpikais, tai debesis skyręsis, oru kad lėkę – ir nušvilpinęs į peklą.
Tai mat pons Dievs pasiuntė tą velnį ją išgelbėtų.

PATEIKĖJAS: Povilas Ginkus

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Toliočiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Toliočiai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 434-435, Nr. 70
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 330-331, Nr. 70

Spausdinti

Atgal