ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2883&FId=4884&back=home
PAVADINIMAS: [Aitvaras ir malėja]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Mitologinė sakmė apie aitvarą ir malėją. Rankraštinė versija.
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti. Šiji maldavus ir maldavus, o geldos vis pilnos ir pilnos būdavusios, ir niekados neišmaldavus. Kam ten ji pasisakius, kokiai kaimynkai. Ta ją pamokinus, kad saulei dar nenusileidus užsidegtų grabnyčią žvakę ir pasivožtų po puodu, o kaip pradėsianti malti, kad atvožus apsišviestų:
Nes mat kad teip ir užsidegsi švęstą žvakę, tai nelabojo negali pamatyti.
Šita teip ir padariusi: atidengus puodą, žiūrianti gaidys ant klabatės bevemiąs į geldą grūdus. Ši išsitraukus milinį, dūrus tas tuoj ir nuvirtęs. Paskui jį į užpečkį užmetus, ir gana. Ji ir išmalus tas geldas.
Motina atsikėlus, atradus išmaltas geldas, ėmus bartis ir savo sūnui sakanti:
Matai, vaikeli, marti ir užmušė mums gaidį!
Sūnus atsakęs:
Gerai, nes jis ir teip mano pačią įveikė.
Paskui tas gaidys išlėkdamas ir uždegęs tuos namus, ir ta motina sudegus.
Matai, velnio negali užmušti. Kad ir rodos, jog jį užmuši, jis ir vėl atsigauna.
(Šią pasaką girdėjau nuo savo motinos 1981 m. Slančius.)
PATEIKĖJAS:
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių k., Šiaulių aps.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 256-257, Nr. 5
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 256-257, Nr. 5
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 225
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal