Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2903&FId=4908&back=home

PAVADINIMAS: [Kalvis atnaujintojas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bernas jau apsivedęs. Jis, betarnaudamas pas ūkinyką, naktij ganė jaučius. Ale kur buvęs nebuvęs atbėga velniuks, sako:
– Tu da asi jaunas – paims tave in kariauną, tai tau nieko nesiseks, tai tave pavarys jaučių ganyt. Tu kap ganysi – prie upės stovi du alksniai, ir rasi tenai sausą kelmelį. Tai kap tau bus bloga, tai tu, pajėmęs tą kelmelį, mesk in tuos alksnius, tai aš pas tave pribūsu...
– Na, gerai.
Jau jį pajėmė kariaunon – jam nieks nesiseka, jis gauna gerai pilt. Jau jį nėr kur padėt – atidavė jį in dvarą jaučių ganyt. Gano jis ten, vargsta. Ale jam atėjo an mislių, ką tas jam velniuks sakė. Jis rado tą kelmelį, jis su tuom kelmeliu metė in alksnį – ir tuojau stojo pas jį tas velnias. Sako:
– Jau man blogai...
– Na, tai palauk – tu renkis, o aš bėgsu pas vyresniuosius, kad tave paleistų, nes jau tavo pati už kito nor tekėtie...
Nubėgo pas vyresniuosius, paprašė – ir paleido. Dabar jiedu bėga. Bėgo bėgo – jau jis pailso, negali aitie. Tas velnias jį prigriebęs tuojaus parnešė pas tą jo pačią, o ją rado rengiantės tekėt už kito. Dabar sako tas velnias:
– Te tau šitą kančių – tu nuveik in stubą o duok gerai visiem, o pačiai daugiausia ir sakyk: „Brolau, da tu palauk...“
Jis, nuvėjęs in stubą, kap ėmė duot su kančium, o pačiai vis daugiausia!.. O tas velnias stovi an durių, tai kap koks no šito jau pabėga, tai tas velnias ėda kiekvieną, ainantį per duris. Atėmė tą savo pačią no to jaunikio. Ir paskui ėmęs pasistatė kalvę su parašu tokiu, kad iš senų jaunus dirba. Tuo visi dasižinojo apė tą jo meisterystą – tuo pradėjo žmonės važiuot.
Sykį atvažiau, atvežė tokį seną poną. Sako:
– Ar čia, kur iš senų jaunus dirba?
Atsakė:
– Čia.
– N’o tai rasi galėtum šitą mūsų senį perdirbtie?
– Galim – duok šen...
Tep tą poną tuoj atvedė in kalvę. Tas velnias davė kūju in galvą, užmušė, an priekalo biskį pavartė, pakalinėjo ir – tuo in ugnį.
– Tai dabar, – sako tam žmogui, – tu dumk, o aš dirbsu...
Tą poną sudegino, bedumiant pasidarė ugnij toks kamuolys, tas velnias pajėmė su replėm, metė in statinę vandens – iš tos statinės išėjo dailus jaunas ponaitis. Klausia dabar:
– O kiek reiks už darbą?
Sako tas velnias:
– Mažas darbas – menkas pelnas: duosi šitą kašiuką pinigų raudonųjų.
Jam pripylė tą kašių raudonųjų ir išvažiau.
Ale tam velniui parėjo laikas jau grįžt in peklą. Atsisveikinęs išė sau. Dabar sako tas žmogus: „Jau aš galiu viens tą visą meisterystą, o tam velniui – špyga...“
Ne po ilgam atvežė vėl tokį seną poną, kad perdirbtų. Tas žmogus vėl tokiu būdu, kaip ir pirmai, užmušęs, in ugnį inmetęs, ėmė dumt. Tą poną sudegino ir – viskas. Tie, katrie buvo su tuom ponu, tuoj tam meisteriui geležinius pančius ant rankų, ant kojų ir jau veš jį in kalinį... Ale in tąsyk pribuvo vėl tas velnias, sako:
– Nuimkit jam tuos geležinius – da bandysim dirbt...
Tuojaus ėmė dumt, viryt, ir vėl pasidarė toks kamuolys. Tą kamuolį – in vandenį, o iš tos statinės vėl išėjo jaunas ponas. Ir sako tas velnias tam žmogui:
– Kad tu dirbsi, tai dirbk, ale velniui špygom nebadyk...

PATEIKĖJAS: Jonas Skamarakas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 438-440, Nr. 73
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 334-335, Nr. 73

Spausdinti

Atgal