Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2939&FId=4944&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vogto sūnus kartą naktyje nuo Stulbeikio taku pro Tilžės kapines prabėgo. Buvo pasnigusi. Susyk pamatė vaiks tokį juodą pabūklą per kapus tiesiog ant jo ateinant, kurs veik didelis, veik mažas pasirodė. Vaiks pabūgęs pradėjo bėgt, ans – jį gintis! Namon parbėgus, nebuvo jam iš baimės nei kada prie durų pabarškinti: pilns baimės šoko jis per langą ir klykdams tiesiog miegančių tėvų lovoje slėpėsi. Tiek jis dar galėjo su pirštu parodyt, kokia juoda dvasė jį atsiginusi, kuri dabar prie lango pasistojusi. Ir tėvai, tą pamatę, nusigando. Ale susyk tikt „meee“, o tai mekeno Kapočiaus juodasis ožys. Tas vaiką buvo bauginęs.

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 198, Nr. 30
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal