Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė apie žmogaus prašymą pagalbos per imtynes su velniu" >> "[Apie žmogaus prašymą pagalbos per imtynes su velniu]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2995&FId=5004&back=home

PAVADINIMAS: [Apie žmogaus prašymą pagalbos per imtynes su velniu]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pakuršij, už Joniškės, buvęs dikts vyrs, pravarde Gerbėnis. Jis karčemoj vieną kartą gerai atsigėręs ir, eidamas namo, sakąs:
– Tai dabar, dėku ponui Dievui, asu teip tvirts, kad ir velnią pasitikčia – galiu eit ristis!..
Buvęs jau geras išvakaras. Nuėjęs į lauko galą ir susitikęs tokį laibą, aukštą. Tas ir vadinąs:
– Eikš pasiristi..
Šis tuoj – į glėbį! Parmetąs, sulamdąs – tas ir vėl atsikėlęs šokąs. Ir teip po kiek kartų jiedu ritęsis ir ritęsis! Jau šiam ir pagiros iš galvos išdulkėję! Matąs, kad čia jam greit galo nebūsią, – sakąs:
– Ponediev, padėk! Motina švenčiausia ir visi šventiejie! Eikš gi tu, prakeikta dvasia! Argi aš tavęs neužveiksu?!
Tas ir nebeeinąs. Sakąs:
– Kam gi tu su teip daug eini? Eik šen viens ant vieno, kaip ir pirma.

PATEIKĖJAS: Mateušas Tadeušas Slančiauskas (tėvas)

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Sakę kitą kartą pakuršiečiai pas mano tėvą, o jis da jauns buvęs.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 451-452, Nr. 101
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 346-347, Nr. 101

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal