ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3063&FId=5083&back=home

PAVADINIMAS: [Žaltys ir čigonas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Senuose amžiuose vieną sykį atlėkė į kaimą žaltys, išėdė visus žmones antsyk, o galisodėj pirtelėje pasiliko vieną žmogų antryt ant priešpiečių. Sėdi žmogus nuliūdęs ir laukia galo.
Ir tąsyk atvažiavo į tą kaimą cigonai. Pervažiavo visą kaimą – niekur nė jokį žmogų nerado. Atvažiavo į galisodę – rado vieną žmogų pirtelėj sėdint. Klausia cigonas:
– Kas tai yr, kad jokį žmogų kaime nėr?
Sako:
– Žaltys vakar atlėkė, visus išėdė, o mane pasiliko antryt ant priešpiečių.
Cigonas sako:
– Na, palaukie, aš pažiūrėsu, kas bus su juom.
Apsinakvojo cigonas pirtelėj, ir laukia abudu lekiančio žalčio.
Ant rytojaus iškilo vėtra, atlėkė žaltys, įėjo į pirtelę, sako:
– Na, matai, palikau vieną, o radau du – bus geri priešpusryčiai.
O cigonas sako:
– Palauk, pasibandysiv, katras drūtesnis.
Jau žaltys, kaip išgirdo tą žodį, apstojo, sako:
– Na, gerai! Čion yra girnų akmuo. Aš paimsu tą akmenį, mesu į žemę – į smulkius miltus subyrės.
O cigonas sako:
– Aš paimsu akmenį, suspausu, tai net vanduo išbėgs.
Paėmė žaltys girnų akmenį, kaip metė į žemę – į smulkius miltus subyrėjo. O cigonas, paėmęs minkštą sūrį, kaip suspaudė – net vanduo išbėgo. Žaltys pasistebėdamas žiūri, mislija sau: „Jau čion nebus gerai...“ Sako žaltys:
– Na, katras geriaus galėsiva švilpt?
Cigonas sako:
– Na, švilpk!
Žaltys švilpterėjo teip, kad nuo visų medžių lapai nukrito. O cigonas sako:
– Aš teip negaliu švilpti. Aš tau turu akis užrišti, nes aš kaip švilpsu, tai tau gali iš kaktos akys abi iššokti.
Jau žaltys nusigando, davė akis karčiais savo užrišti. O cigonas, paėmęs gerą pagalį, tai kaip jis jam švilpterėjo o davė į galvą, tai žalčiui ką tik abi aki ant viršaus neiššoko. Cigonas klausia:
– Ar dar sykį švilptert?
Žaltys sako:
– Jau bus gana. Jau nuo sykio ką tik akys neiššoko.
Sako žaltys:
– Na, kad tu toks drūtas, tai mes būsiv broliai.
Aina jiedu per kaimą. Sako žaltys cigonui:
– Ana ganosi kaiminė galvijų. Aik vieną parneši – virsiv pietų.
Cigonas nuėjo į kaiminę – n’o kaip jis parneš jautį?.. Jis ėmęs gaudo galvijus ir raišioja po dvejetą vuodegas į krūvą.
Tas žaltys, nesulaukdamas parnešant, aina pažiūrėt, ką jis ten veikia. Atėjęs klausia cigono:
– Kodėl tu teip ilgai neparneši? Aš jau išalkau.
O cigonas sako:
– Ką aš tą vieną nešu, aš noru susirišt nors puskapį – parnešt antsyk, tai man nereiks teip tankiai vaikščiot.
Tas žaltys perpykęs pagriebė vieną jautį už vuodegos ant pečių, parnešė į tą pirtelę, tuojaus skūrą nulupo, metė cigonui, sako:
– Aik su skūra parnešk vandens.
Cigonas, pasiėmęs skūrą, nuvilko pas šulnį, pametė, nes jis negali pilną vandens parnešti, o kaip neš tik biskį, tai žaltys pamatys jo vieką – prarys. Paėmęs spatą ir kasa apie šulnį.
Žaltys vėl laukė laukė, nesulaukia – bėga pats pažiūrėt. Atėjęs klausia:
– N’o ką tu čion veiki?
– Aš noru visą šulnį iškast ir parnešt antsyk namon, kad man nereiktų teip tankiai vaikščiot.
Tas žaltys perpyko, pasiėmė skūrą vandens, parnešė.
Dabar jiedu malkų neturi. Sako žaltys cigonui:
– Aik tu į girią, parnešk kokį medį.
Nuėjo cigonas į girią. Ką jis darys: jis medį nepakelia! Jis prisiplėšė lunkų, prisivijo virvių ir raišioja medžius į krūvą.
O tas žaltys, vėl jo nesulaukdams, bėga į girią pažiūrėt, ką jis ten veikia. Atėjęs rado jį medžius raišiojant.
– N’o tu čion ką vėl veiki?
Sako:
– Aš noru surišt nors puskapį medžių – tai bent bus ant ilgo.
Tas žaltys pagriebęs išrovė medį, parnešė namon, susikūrė ugnį, išvirė tą jautį ir vadina tą cigoną pietų. O cigonas sako:
– Aš neisu su tavimi valgyt, nes tu vis ne teip darei, kaip aš norėjau.
O cigonas dėl to nėjo: „Kaip pamatys, – sako, – kad aš negaliu daug valgyt, tai jis mane ir prarys“. Žaltys vienas jautį suėdė.
Popiet cigonas, paėmęs iš kaimo trejetą arklių ir bričką, sako žalčiui:
– Dabar mes čion sėbravom. Sėsk dabar šen į mano vežimą, aš tave nuvešu pas savo vaikus.
Tas žaltys užsisėdo – važiuoja jiedu. O kad privažiavo netoli giminės cigono, pamatę vaikai cigono ėmė rėkt iš tolo:
– Tėtis parvažiuoja, žaltį parveža!
Pasidarė didelis riksmas! Klausia žaltys:
– Kas ten teip rėkia?
– Rėkia mano vaikai. Tai dabar – kaip aš tave priėmiau, tu žinai. Ale kad dabartės mano vaikai tave paims, tai tu pamatysi, kas tau bus...
Tas žaltys, pasibijojęs cigonukų, kaip nulėkė, teip nulėkė. Cigonui liko arkliai ir brička.

(V. B. iš Ožkabalių.)

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 307-310, Nr. 4
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal