Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3073&FId=5093&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Nog vakaro Visų šventės (no gaidžių) iki vakarui Vėlių, arba Dūšių, dienos visos dūšios, „čysčiuje“ asančios, sako, yra palaidos. Jos tą dieną nė jokių kančių nekenčia. Laisvos būdamos, susirenka į bažnyčias ir čion visą dieną meldžiasi. Kiti sako: dienoj Visų šventų jau po nišparų dūšelės renkasi į bažnyčią. Visos jos iš „čysčiaus“ tapsta paleistos. Bažnyčion susirinkus, čion jų kunigai mišias laiko, vargamistrai ant vargonų žaidžia, gieda. Togidėl ir žmonės seniaus dar gaidgyste Vėlių dienoj susirinkdavę in bažnyčias ir žibindavę vaškines plonas žvakutes melsdamiesi, o per Visų šventę tie, kurie bites turėdavę, pardavinėdavę pas bažnyčią tokias žvakutes, in kamuolius susuktas. Dabar jau uždrausta teip darytie, ir dėl to po nišparų per Visų šventę padeda torielką prieš katapelį, in kurian meta žmonės pinigus ant žiburio.

PATEIKĖJAS: Marė Basanavičienė-Birštoniūtė

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal